Ispanų vyskupas: gavėnia yra laikas ne stovėti, bet judėti
Vėl pradėjome rimtai rengtis Velykoms, nes tokia tikroji gavėnios paskirtis, primena vyskupas. Tai, pasak jo, – Bažnyčios pedagogika. Savo parapijose įsitraukiame į pastangas, kurių tikslas – sąmoningiau pažvelgti į Dievo žodį ir į kiekvieną asmenį, ypač labiausiai vargstantį, brolių ir seserų akimis. Stengiamės nedėmesingą žvilgsnį padaryti kontempliatyviu žvilgsniu. Pradedame Kryžiaus kelią ir nuoširdaus pamaldumo praktikas, o mūsų brolijos ir bendruomenės įsitraukia į pasiruošimo sūkurį, kur grožis, tikėjimas ir džiugesys eina koja kojon.
Gavėnia, primena jis, negali apsiriboti paprastu savistabos laiku, nes, kaip ir visa kita Bažnyčioje, ji yra bendruomenės kelionė. Mes esame bendruomenė, mes einame kartu, einame koja kojon. Žvelgiame vieni į kitus, džiaugiamės savo bendruomeninio gyvenimo, Bažnyčios, akimirkomis ir autentiškumu, ieškome geriausio būdo eiti greta vienas kito, palaikydami vienas kitą.
Tad verta paklausti: kaip mūsų pasirengimas Velykoms padeda visai mūsų bendruomenei? Prieš mus aiškus horizontas – esame tauta, kuri eina į amžinąjį ir bekraštį miestą, kaip sako dažnai giedamas himnas. Tai Dievo karalystė, kurią, kaip tikime, ir mes turime kurti dabar, nes kitaip mūsų tikėjimas būtų melagingas. Juk tai broliška meilė, apie kurią tiek daug kalbame. Be jos amžinasis gyvenimas, kurį minime Tikėjimo išpažinime, liktų tuščia sentencija. Pasakykite man, kaip liudijate, ir aš jums pasakysiu, kuo tikite.
Esame piligriminėje kelionėje – o tai nėra paprastos klajonės. Jau kurį laiką kalbame apie sinodiškumą, susitinkame grupelėse ir kalbamės apie save, apie Bažnyčią. Keturiasdešimt gavėnios dienų taip pat bus klausymosi laikas. Ne tik klausymosi, bet ir įsiklausymo laikas. Tai bus laikas svajoti, planuoti, kurti, tikėti. Tai nėra stovėjimo vietoje laikas. Tai bus liudijimo, šviesos žiburio iškėlimo, o ne jo slėpimo laikas.
Gavėnia yra vilties ir išsilaisvinimo metas. Nebūkime liūdni, nes mes, piligrimai, einame džiūgaudami: žinome, kur veda mūsų žingsniai. Su kiekvienu žingsniu esame arčiau tikslo. Be to, žinome, kad Viešpats eina pirma mūsų. „Tad džiūgaukime – ir pirmyn!“ – ragina Almerijos vyskupas Antonio Gómezas Cantero savo gavėnios žinioje. (RK / Vatican News)
