Koptų ortodoksų kankinių minėjimas Šv. Petro bazilikoje
Egipto Koptų Ortodoksų Bažnyčia juos pripažino šventaisiais kankiniais ir įrašė į savo kankinių knygą. 2023 gegužės mėnesį, koptų patriarcho Tawadroso II vizito Romoje metu, popiežius Pranciškus nurodė, jog 21 kankinio vardas bus įrašytas ir į Romos Bažnyčios martirologą – kankinių knygą. Tad šį ketvirtadienį pirmą kartą yra jų oficialus liturginis minėjimas Katalikų Bažnyčioje. Beje, nors sakoma koptų ortodoksų kankiniai, tai ne visai tikslu – 20 jaunų ir apyjaunių vyrų buvo iš tiesų koptų ortodoksai, beveik visi kilę iš tos pačios gyvenvietės, o likęs vienas – krikščionis iš Ganos.
2018 metais pirmiausia vokiečių kalba, po to ir kitomis, pasirodė žurnalisto Martino Mosebacho parengta ir išleista knyga: „21: kelionė į koptų kankinių kraštą“. Pasak paties žurnalisto iš Vokietijos, seniai besidominčio Rytų krikščionybe, jį nustebino kankinių tvirtumas tą akimirką, kai jie visi buvo išrikiuoti į vieną eilę, parklupdyti, o prie jų gerklių pridėti peiliai. Vaizdo įraše nesunkiai buvo galima matyti, kokius žodžius šnabždėjo jų lūpos: Ya Rabbi Yassou – „Viešpatie Jėzau“. Apklausus vėliau suimtus džihadistus – tai leido nustatyti ir kankinių bendro kapo vietą bei perlaidoti specialiai pastatytoje bažnyčioje gimtinėje – tapo aišku, kad koptų tikintieji buvo pasirengę tam, kas jų laukė. Iki egzekucijos paplūdimyje jie buvo džihadistų rankose apie 40 dienų. Jiems buvo pasiūlyta gyvybė mainais už tikėjimo išsižadėjimą, bet jie nesutiko. Vokiečių žurnalistas panoro daugiau sužinoti apie juos ir nuvyko į Egiptą, aplankė jų šeimas – nors ir ne skurde, bet kukliai gyvenančius žmones, kurių artimieji neretai išvyksta uždarbiauti kitur. Ten, pasak jo, atrado paprastą, bet tvirtą tikėjimą, kuris iš tiesų yra uola, ant kurios galima statyti gyvenimą. Paaiškėjo, kad kai kurie kankiniai buvo įšventinti giedotojų tarnystei bažnyčioje – beje, arabų, graikų ir senąja faraonų kalba. Jį nustebino tai, kad kankinių šeimos didžiavosi jais ir jų parodyta tvirtybe. Beveidžiai, juodomis kaukėmis uždengtais veidais, priešingai nei jų aukos, beveik nebuvo minimi, budeliai nebuvo svarbūs – jų vaidmuo, rodos, tebuvo įkūnyti blogį, su kuriuo krikščionis susiduria gyvenime. Kankinių šeimos kalbėjo ne apie kerštą jiems, o apie jų artimųjų šlovingą ir pergalingą tvirtumą. Pasak vokiečių žurnalisto, tai jam priminė, kas iš tiesų yra svarbu ir būdinga Bažnyčiai ir ką rizikuojame pamiršti dėl įvairių pastarųjų laikų skandalų.
„Visa šių šeimų ir pačių kankinių laikysena labai primena pirmųjų amžių kankinius, tai, kaip pirmoji krikščionių bendruomenė reagavo į persekiojimus. Aukštutinio Egipto krikščionių bendruomenės lygiai taip pat reagavo į šių laikų ISIS ar priešiškai nusiteikusių kaimynų musulmonų minios persekiojimą. Joms tai yra pergalės istorija. Jiems neapmaudu dėl savo kankinių, kaip tą matome ir senose katalikų bažnyčiose, – kankiniai jose vaizduojami su karūna ant galvos ir pergalę simbolizuojančia palmės šakele rankoje“, – sakė Martinas Mosebachas, knygos apie koptų kankinius autorius, pridūręs, jog ir naujieji kankiniai koptų ikonografijoje vaizduojami lygiai taip pat, su karūnomis. „Taip, kaip pirmuosiuose amžiuose: tai autentiškas ankstyvosios krikščionybės požiūris į kankinystę“, – pridūrė jis. O didžiausia pamoka jam pačiam – kad kankinystė atlieka penktosios Evangelijos funkciją. Visi evangelistai buvo kankiniai. Kai scenoje pasirodė pirmieji krikščionių kankiniai, Evangelijos dar nebuvo parašytos. Kankiniai yra tikri krikščioniškojo tikėjimo perdavėjai, ir, kol yra kankinių, mums nereikia nerimauti dėl Bažnyčios.
Kaip nurodoma Krikščionių vienybės dikasterijos, kuriai vadovauja kardinolas Kurtas Kochas, pranešime, ekumeninėse apeigose Šv. Petro bazilikoje dalyvaus ir koptų ortodoksų choras, o vėliau Vatikano filmotekoje įvyks dokumentinio filmo „ 21. Tikėjimo galia“ peržiūra. (RK / Vatican News)
