Vatikane vyksta konferencija apie nuolatinį kunigų ugdymą
Antradienį, vasario 6 d., prasidėjusi konferencija vyks iki šeštadienio, vasario 10 d. Ją surengė Dvasininkijos dikasterija kartu su Evangelizacijos dikasterija ir Rytų Bažnyčių dikasterija. Konferencijos tema „Atgaivink Dievo malonės dovaną“ (plg. 2 Tim 1, 6) – tai raginimas, kuriuo šv. Paulius kreipėsi į savo mokinį Timotiejų. Renginyje dalyvauja apie tūkstantį ekspertų ir referentų, vietinių vyskupijų ir vyskupų konferencijų mastu atsakingų už kunigų nuolatinį ugdymą, atstovaujančių lotynų ir graikų apeigų katalikų bendruomenėms šešiasdešimtyje pasaulio šalių.
Antradienio rytą konferenciją atidarė trijų ją surengusių dikasterijų prefektų sveikinimai ir įvadinė paskaita „Kunigas besikeičiant laikams, sinodinėje ir misionieriškoje Bažnyčioje“. Visi dalyviai taip pat Šv. Petro bazilikoje šventė Eucharistiją, kuriai vadovavo popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Šeštadienį bazilikoje bus aukojamos ir uždarymo Mišios. Ketvirtadienį konferencijos dalyvius priims popiežius Pranciškus.
Per penkias konferencijos dienas dalyviai ne tik klausysis paskaitų, bet ir dalysis savo patirtimi ir įžvalgomis mažose kalbinėse grupėse, kad visi galėtų dalyvauti autentišku sinodiniu stiliumi.
Konferencijos tikslus sveikinimo kalboje antradienio rytą paaiškino Dvasininkijos dikasterijos prefektas kardinolas Lazarus You Heung-sikas. „Matome kad daugelis kunigų yra dosnūs ir ištikimi ganytojai, o neretai ir didvyriai. Tačiau taip pat matome, kad daug jų yra pavargę ir nusivylę, išvarginti šiuolaikinės visuomenės iššūkių ir jiems tenkančios naštos, – kalbėjo kardinolas. – Todėl nuolat savęs klausiu ir mes kartu su dikasterija klausiame: ką galime dėl jų padaryti? Šiuo klausimu dažnai dalydavausi ir su Šventuoju Tėvu.“ Taip į pirmą vietą iškyla paramos kunigams ir palydėjimo svarba, nuolatinio ugdymo poreikis. Žodis „ugdymas“, sakė kardinolas, ne visada sulaukia kunigų simpatijų, nes jie nenori grįžti į seminarijos laikus, tačiau kol kas geresnis būdas padėti kunigams nėra rastas. Dėl to terminą „nuolatinis ugdymas“ reikia pripildyti naujo ir platesnio turinio, kuris reikštų dėmesį kiekvienam kunigui, palydėjimą ir rūpinimąsi, pradedant labai paprastais konkrečiais kiekvienos dienos poreikiais.
Kunigų ugdymas negali baigtis seminarijoje
„Ugdymas neturi apsiriboti tik tuo, ką kunigas gauna seminarijose“, – Vatikane vykstančioje konferencijoje, skirtoje kunigų nuolatiniam ugdymui, kalbėjo Evangelizacijos dikasterijos proprefektas kard. Louisas Antonio Tagle.
Savo kalboje konferencijos atidarymo dieną kardinolas sakė, kad negalima sutikti ir su šiandien vis dar vyraujančia nuomone, kad kunigo ugdymas yra tik tai, ką jis gauna seminarijoje, o po šventimų jam jau nebereikia studijų, skaitymo, dvasinio vadovavimo, disciplinos. „Mums, įšventintiems dvasininkams, reikia nuolatinės reformos“, – sakė kardinolas įspėdamas dėl daug žalos atnešančio įsivaizduojamo pranašumo jausmo. Jis ragino kunigus visada rūpintis savimi ir savo tikėjimu. Kunigams reikia nuolatinio atsivertimo, kad jie būtų evangelizuotojai ir bendrystės kūrėjai. „Daugelis kunigų yra arti kenčiančiųjų, karų ar prekybos žmonėmis aukų, – pažymėjo kardinolas. – Kai kurie kunigai patys yra tapę pabėgėliais, diskriminacijos ir karo ar žmonių žiaurumo aukomis. Visi turime nuolat savęs klausti, kaip padėti sužeistiesiems tapti susitaikymo ir taikos tarpininkais.“
Visų Rytų Bažnyčių tikintieji kenčia dėl karų
Beveik visose šalyse, kuriose gyvena Rytų Bažnyčioms priklausančių krikščionių mažumos, šiuo metu vyksta karai ir konfliktai, dalijosi Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektas kardinolas Claudio Gugerotti, sveikindamas antradienį Vatikane prasidėjusios kunigų nuolatiniam ugdymui skirtos tarptautinės konferencijos dalyvius.
„Daugelis kunigų jau kraunasi lagaminus, kad galėtų sekti paskui savo žmones, kurie emigruoja, nes nebemato vilties savo krašte“, – sakė kardinolas. Šiandien būti mažuma yra labai sunku. Norint įtikinamai kalbėti apie nuolatinį kunigų ugdymą mažumos, neretai persekiojamos mažumos, sąlygomis, reikia atidėti į šalį analizes ir schemas, o stengtis įsijausti į nepaprastą gailestingojo Dievo, kurio įrankiai yra kunigai, dosnumą.
Kardinolas atkreipė dėmesį į tam tikrą paradoksą, kuris yra užkoduotas Rytų krikščionių dvasingume ir maldoje. Pabrėžiamas žmogaus skurdo ir Dievo malonės gausos kontrastas. Maldoje akcentuojamas žmogaus skurdas, kad būtų dar labiau pabrėžta Dievo didybė. Iš tiesų mes mažai ką žinome apie Dievą ir mažai ką galime apie jį pasakyti, pastebėjo Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektas. Tačiau galime sekti gerojo samariečio pavyzdžiu ir taip liudyti Dievo gailestingumą. (jm / Vatican News)
