Susitaikinimo sakramentas – esminė Jubiliejaus šventimo dalis
Pirmojoje kursų sesijoje kalbėjęs Didysis penitenciarijus kardinolas Mauro Piacenza visų pirma priminė artėjantį, po mažiau nei dešimties mėnesių prasidėsiantį 2025 m. Jubiliejų, per kurį, kaip ir per kiekvieną krikščionybės jubiliejų, svarbiausi bus du dalykai – piligrimystės prie apaštalų kapų ir Susitaikinimo sakramentas. Nors žiniasklaida apie šį antrąjį aspektą kalba labai mažai – dėl nekompetencijos, o gal ir sąmoningai jį nutylėdama – tačiau iš tiesų susitaikymas su Dievu, su Bažnyčia ir su kitais žmonėmis yra svarbiausias Jubiliejaus aspektas ir tikroji priežastis, dėl kurios pats Jubiliejus švenčiamas.
Esame piligrimai, o ne šiaip sau keleiviai ar klajokliai, pabrėžė kardinolas. Einame link tikslo, kuris mums buvo apreikštas – Jėzaus Kristaus. Jis yra tvirčiausias mūsų vilties pagrindas. Einame link Kristaus tamsiais ir vingiuotais istorijos keliais. Nuolankus asmeninis atsivertimas yra atsinaujinimo variklis. Tačiau gerai žinome, kad žmogus pats sau negali suteikti atleidimo. Atleidimas yra autentiškas tik tada, jei jis ateina iš to Kito, kuris iš meilės nuolat mums kalba: „Gerai, kad tu egzistuoji“. Šia prasme, pasak kardinolo, išpažintis daro mus vilties piligrimais, nes suteikia mums tikrumą, kad mus atnaujina malonė, kad mus išlaisvina pats Dievas, kurio paveikslas ir panašumas yra įspaustas kiekviename žmoguje.
Kardinolas atkreipė dėmesį, kad Susitaikinimo sakramentas parodo ir nuodėmklausio kunigiškosios tarnystės kilnumą. Kai kunigas Kristaus vardu taria sakramentinio išrišimo formulę arba kai per Mišias taria „Tai yra mano kūnas“, tuomet labiausiai atsiskleidžia jo panašumas su Kristumi. (jm / Vatican News)
