Trečioji gavėnios meditacija Vatikane. Gerasis ganytojas
Kristaus, Gerojo Ganytojo, įvaizdis buvo labai dažnas ankstyvosios krikščionybės mene; jis labai giliai įaugo į krikščionių tradiciją. Tačiau, prisipažinkime, nelabai džiaugiamės, kai šiandien apie mus, krikščionis, kalbama kaip apie avis ar bandą, sakė pamokslininkas. Šiandienos žmogus su panieka atmeta apibūdinimą, kad jis esąs kaip avis bandoje. Nors, antra vertus, mes, net ir to pakankamai nesuvokdami ir nepripažindami, gyvename kaip banda. Vienas akivaizdžiausių mūsų visuomenės reiškinių yra masifikacija. Spauda, televizija, internetas vadinami masinėmis informavimo priemonėmis, mass-media, ne tik todėl, kad informuoja mases, bet ir todėl, kad jas formuoja.
Kad suprastume, kokia prasme Jėzus skelbia save Geruoju Ganytoju ir vadina mus savo avimis, turime grįžti į Biblijos istoriją. Iš pradžių Izraelis buvo klajoklių piemenų tauta. Izraelitai dienų dienas kartu praleisdavo atokiose vietose ganydami savo kaimenes. Daug laiko praleidęs su savo banda piemuo viską žinojo apie kiekvieną avį, o avys atpažindavo piemens balsą. Tai paaiškina, kodėl Dievas, norėdamas išreikšti savo santykį su žmonija, pasitelkė šį įvaizdį, kuris šiandien tapo dviprasmiškas.
Perėjus nuo klajokliško prie sėslaus gyvenimo ganytojo titulas buvo suteikiamas tiems, kurie žemėje atstovavo Dievui: karaliams, kunigams ir apskritai vadovams. Tačiau šiuo atveju simbolis suskilo į dvi dalis: žmonių ganymo įvaizdis ėmė reikšti ne tik apsaugą ir rūpinimąsi, bet ir išnaudojimą bei priespaudą. Šalia gerojo ganytojo įvaizdžio atsirado ir blogojo ganytojo įvaizdis. Pranašas Ezekielis griežtais smerkia blogus ganytojus, kurie maitinasi avių pienu, rengiasi jų vilna, bet nė kiek jomis nesirūpina, su jomis žiauriai elgiasi. Po šio kaltinimo blogiems ganytojams seka pažadas: vieną dieną pats Dievas su meile rūpinsis savo kaimene.
Jėzus perima šiuos Senojo Testamento įvaizdžius, tačiau iš jo lūpų išgirstame naują neregėtą dalyką: „Aš – Gerasis Ganytojas!“
Toliau penktadienio ryto meditacijoje kalbėdamas apie ganytojo ir kaimenės santykį popiežiaus namų pamokslininkas paminėjo šv. Augustino žodžius, pasakytus per jo vyskupystės jubiliejų: „Dėl jūsų aš esu vyskupas, su jumis aš esu krikščionis“. Kardinolas R. Cantalamessa taip pat priminė, kad didysis psichologas Carlas Gustavas Jungas psichiatrą vadino sergančių gydytoju. Jo teorijos esmė ta, kad žmogus turi pažinti savo psichologines žaizdas, kad galėtų gydyti kitų psichologines žaizdas, o kitų žmonių žaizdų pažinimas padeda išgydyti savąsias. Šios įžvalgos, pasak pamokslininko, tinka ir dvasinėms žaizdoms. Bažnyčios ganytojas padeda kitiems gydyti savo sielos žaizdas, suprasdamas, kad ir jo paties siela yra sužeista.
Kristus savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu prisiėmė ir pagydė visos žmonijos žaizdas. „Jo žaizdomis esame išgydyti“, – sakoma Šventajame Rašte. Jėzus yra tikrasis visų žaizdų gydytojas. Jis, Gerasis Ganytojas, kiekvieną sužeistą savo kaimenės avelę meilingai paima ir neša ant savo pečių, kaip vaizduojama ankstyvosios Bažnyčios ikonografijoje. (jm / Vatican News)
