Naujos normos dėl antgamtinių reiškinių
Naujų normų prireikė dėl pastarųjų dešimtmečių Bažnyčios patirties. Būta atvejų, kad vietos vyskupas patvirtindavo jo vyskupijoje vykstančio reiškinio antgamtiškumą, o vėliau, po išsamesnio tyrimo, Tikėjimo mokymo kongregacija patvirtinimą atšaudavo. Būta ir atvejų, kad vienas vyskupas dėl to paties reiškinio nuspręsdavo vienaip, o jo įpėdinis – priešingai. Pagal naujas normas, vietos vyskupai netvirtins antgamtinių reiškinių autentiškumo, o visų pirma turės rūpintis sielovada, tikinčiųjų palydėjimu. Autentiškumo tyrimas turės būti atliekamas dalyvaujant Tikėjimo mokymo dikasterijai.
Pristatydamas naujas normas Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Victoras Manuelis Fernandezas aiškina, kad daug kartų nepaprasti antgamtiniai reiškiniai davė daug dvasinių vaisių, paskatino tikėjimo, pamaldumo, broliškumo augimą, o kai kuriais atvejais davė pradžią šventovėms, kurios šiandien yra svarbūs liaudies pamaldumo centrai. Tačiau kai kuriais tariamos antgamtinės kilmės įvykių atvejais kyla labai rimtų problemų. Būna atvejų, kai iš tariamų antgamtinių reiškinių siekiama pelno, valdžios, šlovės, socialinio žinomumo, asmeninės naudos. Yra buvę žmonių sąžinės užvaldymo ir išnaudojimo atvejų. Kartais tiriant tokius atvejus tenka nustatyti akivaizdžias tikėjimo mokymo klaidas, netinkamą Evangelijos žinios redukavimą, sektantizmą. Lygiai taip pat yra galimybė, kad tikinčiuosius patraukęs įvykis, priskiriamas dieviškajai iniciatyvai, iš tikrųjų yra tik nesveikos vaizduotės ar sąmoningos klastotės vaisius.
Naujos normos numato šešių rūšių išvadas, kuriomis gali baigtis tariamo ar galimo antgamtinio reiškinio tyrimas. 1 / Nihil obstat – nors nėra tikrumo, tačiau yra akivaizdūs Dievo Dvasios veikimo ženklai. Tai reiškia, kad nors Bažnyčia nepatvirtina antgamtinio reiškinio tikrumo, ji pritaria toje konkrečioje vietoje susiformavusiam pamaldumui. 2 / Prae oculis habeatur – pripažįstami teigiami ženklai, tačiau taip pat esama painiavos ar rizikos elementų, dėl kurių reikia atsargumo ir įžvalgumo. 3 / Curatur – reiškinys duoda patikrinamų dvasinių vaisių, tačiau yra kritinių elementų, dėl to patariama neskatinti su tuo reiškiniu susijusio pamaldumo. 4 / Sub mandato – yra problemų, susijusių ne su pačiu reiškiniu, bet su atskirų asmenų ar grupių piktnaudžiavimo rizika. Šventasis Sostas tokiu atveju paveda vyskupui užtikrinti deramą sielovadinį palydėjimą. 5 / Prohibetur et obstruatur – nepaisant kai kurių teigiamų elementų, yra ir rimtų prieštaravimų. Dikasterija siūlo vyskupui, kad uždraustų su tuo reiškiniu susijusias pamaldumo praktikas. 6 / Declaratio de non supernaturalitate – vyskupas įgaliojamas paskelbti, kad reiškinys tikrai nėra antgamtinis.
Naujų Tikėjimo mokymo dikasterijos normų dėl tariamų ar galimų antgamtinių reiškinių paskelbimo proga primenama 1985 m. kardinolo Josepho Ratzingerio išsakyta nuomonė. Tuometinis Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas, būsimasis popiežius Benediktas XVI sakė, kad joks antgamtinis apsireiškimas nėra būtinas tikėjimui. Apreiškimas baigėsi Jėzumi Kristumi. Jis pats yra Apreiškimas. Tačiau, antra vertus, mes tikrai negalime sutrukdyti Dievui kalbėti mūsų laikams per paprastus žmones, taip pat per nepaprastus ženklus, kurie yra nesuderinami su mus užvaldžiusia kraštutinio racionalizmo ir pozityvizmo kultūra. (jm / Vatican News)
