Dekretai beatifikacijos bylose: pripažinta albanų kunigų kankinystė
Pasak kardinolo Marcello Semeraro, jo vadovaujama dikasterija su popiežiaus leidimu pripažino dviejų albanų kunigų kankinystę.
Tai kunigas ir pranciškonas Liudvikas Paličius, 1877 metais gimęs Kosove ir gyvybės netekęs dėl neapykantos tikėjimui 1913 metais bei Jonas Gazulli, diecezinis kunigas, gimęs 1983 metais Albanijoje ir nužudytas iš neapykantos tikėjimui 1927 metais.
Pranciškono kankinystė įvyko pirmojo Balkanų karo kontekste. Jis darbavosi Skopjės arkivyskupijoje, šiandieninėje Šiaurės Makedonijoje, kai į jos teritoriją įsiveržė Juodkalnijos kariai, serbų sąjungininkai. Viena iš karo pasekmių buvo prievartinis katalikų ir musulmonų atvertimas į ortodoksų tikėjimą. T. Liudvikas Paličius, suprantama, protestavo, taip pat kritikavo kariuomenės elgesį su civiliais. Jis buvo areštuotas, apkaltintas maištu ir 1913 metų kovo 4-ąją sušaudytas.
Didele drąsa pasižymėjo ir kun. Jonas Gazulli. Tuometinėje Albanijoje įsivyravo Achmeto Zogu režimas, kuris buvo priešiškas katalikams, ypač katalikų dvasininkijai. Kiekvienas aktyvesnis ir iniciatyvesnis kunigas rizikuodavo patekti į režimo nemalonę. Taip atsitiko ir su kun. Jonu Gazulli, kuris protestavo prieš valdžią dėl ketinimo uždaryti katalikiškas mokyklas. 1926 metais jis buvo suimtas ir melagingai apkaltintas. 1927 metų kovo 5-ąją viešai pakartas. Abiejų albanų kankinių beatifikacijos bylos pradėtos 2002 metais.
Taip pat pripažintos keturių kitų kandidatų į palaimintuosius herojiškos dorybės. Jomis pasižymėjo italų pranciškonas ir kunigas Izaijas Columbro, gyvenęs 1908–2004 metais, 1886 metais gimusi ir 1954 metais mirusi italė Švč. Širdies tarnaičių kongregacijos vienuolė Marija Konstanca Zauli, Švenčiausiojo Sakramento tarnaičių ir garbintojų bendruomenės steigėja.
Italų pranciškonas I. Columbro buvo didelės širdies ir gilaus dvasingumo žmogus, kuklus su kitais, išskyrus tuos atvejus, kai reikėdavo parodyti dosnumą. Dar yra daug žmonių, kurie asmeniškai pažinojo šį prieš dvidešimt metų mirusį vienuolį, iš tiesų atidavusį gyvenimą Dievui ir artimui.
Sesuo Marija Konstanca Zauli paliko raštų, kuriuos galima būti vadinti mistine liteteratūra. Ji matė ir patyrė daug skausmo, kai I pasaulinio karo metu dirbo kaip sužeistų karių slaugė, ir pati jį kentė, kai 1923 metais buvo ligos parblokšta ir lovoje praleido 10 metų. Tačiau su Dievo malonės pagalba kančios patirtį transformavo į karštą maldą ir pasitikėjimą Dievu, palikdama po savo mirties 1954 vasario 28-ąją daug dvasinių vaikų.
Pripažintos dviejų ispanių moterų herojiškosios dorybės: Vincentos Guilarte Alonso, gimusios 1879 metais ir mirusios 1960 metais Brazilijoje, Jėzaus dukterų vienuolijos narės, bei Ascensionės Sakramentės Sanchez Sanchez.
Didžiąją savo ilgo gyvenimo dalį, kone 50 metų, sesuo Vincenta Guilarte Alonso praleido Brazilijoje, į kurią buvo pasiųsta mokyti mokyklose. Pirmoji kelionė truko 15 dienų laivu, 5 dienas traukiniu ir dar 15 dienų arkliu per džiungles, kol atvyko į pirmąją paskyrimo vietą. Gyvenimo sąlygos buvo labai paprastos, o ugdamojo ir sielovadinio darbo, į kurį vienuolė pasinėrė visa galva, –daug. Ji pasižymėjo didele išmintimi, įžvalgumu ir dvasiniu vaisingumu – daug jos mokinių vėliau pasirinko kunigystės ar vienuolystės kelią, tapo aktyviais bažnytinės bendruomenės nariais. Daug metų vienuolė dirbo Leopoldinos mieste, šiandien turinčiame apie 50 000 gyventojų. Jame ir mirė 1960 metų liepos 6-ąją. Atsisveikinti su ja, pasakojama, atėjo kone visi miesto gyventojai.
Ascensionė Sakramentė Sanchez Sanchez – pasišventusi pasaulietė, linksmo ir nuoširdaus būdo mergina, kuri gyvenimo kelią atrado perskaičiusi Švč. Kūdikėlio Jėzaus Teresės raštus. Kitas svarbus įvykis – pažintis su ispanų kun. Dorotėjumi Hernándezu Vera, su kuriuo ypač atsidėjo dviem tarnystėms – moterų kalinių lankymui bei sutaikinimo ir atgailos iniciatyvoms, kurių labai reikėjo po žiauraus pilietinio karo metų. Ji mirė, susirgusi sunkia liga, vos 35 metų amžiaus, 1946 rugpjūčio 18-ąją, bet jos gyvenimo darbas, Dievui pakvietus, nebuvo pamirštas, kaip liudija birželio 20-osios Šventųjų skelbimo dikasterijos dekretai. (RK / Vatican News)
