Šventojo Sosto diplomatas: nutraukime skurdo ciklą
Skurdas, kaip sutaria visa tarptautinė bendruomenė, yra didžiausias globalus iššūkis. Negalima kalbėti apie tvarų vystymąsi tol, kol egzistuoja skurdas. Taip pat, pridūrė arkivyskupas G. Caccia, skurdas turi daug veidų, jis nėra vien materialus, tai gali būti ir švietimo, kultūros, dvasingumo stoka. Todėl yra būtina laikytis integralios perspektyvos ir pinigais pagrįstas priemones derinti su politika, skirta milijonų žmonių kasdien patiriamiems nematerialaus pobūdžio nepritekliams mažinti.
Arkivyskupas taip pat priminė įsisenėjusią skolų problemą: jos ir jų palūkanos suvalgo daugybę besivystančių kraštų resursų, kurie atitinkamai nebegali būti nukreipti švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms socialinėms paslaugoms finansuoti. Tai skandalinga tikrovė ir viena iš didžiųjų kliūčių visapusiškam visuomenių vystymuisi.
Būtina, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi radikalių veiksmų dėl skolų, kad būtų pasiektas pasaulio be skurdo tikslas. Tai turi apimti skolos restruktūrizavimo strategijas, kurios besivystančioms šalims suteiktų fiskalinę erdvę investuoti į savo visuomenes. Palūkanų normų sumažinimas ir skolos grąžinimo terminų pratęsimas yra potencialūs būdai besivystančioms šalims nukreipti investicijas į tokias sritis kaip švietimas, sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga ir tokiu būdu nutraukti pasikartojantį skurdo ciklą.
Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO Niujorke taip pat pakartojo popiežiaus Pranciškaus kvietimą dovanoti skolas toms šalims, kurios, akivaizdu, niekada negalės jų grąžinti. Tai ne vien dosnumo, bet neretai ir teisingumo klausimas, nes dažnai skolintojams suteikiamos sąlygos, kurios leidžia užsidirbti daugiau, nei paskolinta.
Arkivyskupas G. Caccia kalbėjo apie dar vieną problemą, kurią galima pavadinti vienu iš skurdo veidų, – badmiriavimą ir prastą mitybą, ji taip pat kliudo sveikam asmenų vystymuisi, palieka ilgalaikes pasekmes jų sveikatai, jų galimybėms mokytis ir dirbti. Badmiriavimo ar netinkamos mitybos reiškinys yra nulemtas įvairių faktorių: ekonominių krizių, sausrų ir aplinkos nelaimių, žmogaus sukeltų dramų, tokių kaip karas. Skandalinga situacija, kai viename pasaulio regione išmetama tūkstančiai tonų maisto, o kitame jo trūksta. Yra įmanoma pamaitinti kiekvieną žmogų, pakanka resursų ir galimybių, bet nėra tvarių ir teisingų maisto gamybos bei tiekimo grandinių. Popiežiaus žodžiais, prieiga prie maisto turi būti pripažinta neatimama teise, o badas yra nusikalstamas reiškinys, kuris žemina Dievo duotą asmens orumą.
„Mano delegacija norėtų atkreipti dėmesį į esminį vaidmenį, kurį atlieka nevalstybiniai subjektai“, – sakė arkivyskupas G. Caccia, priminęs, jog daugybė katalikiškų organizacijų, iniciatyvų, šalpos draugijų prisideda prie kovos su badmiriavimu įvairiais būdais: nuo maisto dalijimo iki pagalbos patiems žmonėms užsitikrinti nuolatinį saugaus, visaverčio ir pakankamo maisto šaltinį. Trumpalaikių sprendimų, nors ir būtinų, nepakanka, reikia pertvarkyti pačias maisto tiekimo sistemas.
Šiuo požiūriu dera, kad į tuos, kurie labiausiai kenčia nuo maisto trūkumo, būtų nukreiptos didžiausios pastangos, įskaitant mažuosius žemdirbius, čiabuvių bendruomenes ir moteris, kurios atlieka lemiamą vaidmenį žemės ūkyje, tačiau dažnai neturi galimybių naudotis ištekliais ir dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. (RK / Vatican News)
