Dekretas dėl mistinės patirties pagrindu susiformavusio pamaldumo

Tikėjimo mokymo dikasterijai buvo pateiktas italo kataliko Gioacchino Genovese mistinių išgyvenimų  atvejis. Muzikos  mokytojas ir choro vadovas, vedęs vyras, dviejų dukterų tėvas, 2000 m. turėjęs nepaprastus dvasinius išgyvenimus, susijusius su Švenčiausiosios Trejybės slėpiniu. Rimtas, santūrus žmogus, niekada nesiekęs sau dėmesio, po šių patirčių ėmė raginti kitus žmones kartu su juo melstis. Taip atsirado pamaldumo Švenčiausiajai Trejybei židinys, kuriam 2010 m. tuometinis Komo vyskupas suteikė vyskupijos šventovės statusą.

Tikėjimo mokymo dikasterija, ištyrusi šį atvejį pagal neseniai įsigaliojusias naujas tariamų antgamtinių reiškinių normas, liepos 24 d. paskelbė „Nihil obstat“ išvadą, tai yra, kad, nors nepatvirtinamas privačių dvasinių patirčių tikrumas, skelbiama, kad Bažnyčia neprieštarauja jų pagrindu susiformavusiam pamaldumui.

Švenčiausioji Trejybė yra gailestingumo ir tobulo jo įgyvendinimo šaltinis, sakoma dikasterijos dekrete. Žinome, kad pastarųjų amžių teologiniuose apmąstymuose ir dvasingume Trejybės slėpiniui nebuvo skiriama daug dėmesio. Gioacchino Genovese dvasinė patirtis laikytina praėjusiame šimtmetyje prasidėjusio trejybinio pamaldumo atgimimo, jo svarbos krikščionių tikėjimui ir gyvenimui atradimo dalimi. (jm / Vatican News)