Tarpreliginis dialogas – popiežiaus vizito Indonezijoje centre
Kelionės metu į keturias Azijos ir Okeanijos šalis pirmiausia popiežius lanko Indoneziją, kur 87% gyventojų yra musulmonai. Indonezijoje giliai įsišaknijęs tarpreliginis bendradarbiavimas, tai pliuralistinė visuomenė, kuri vadovaujasi Pancasila filosofija – harmonijos, rūpesčio ir pagarbos kitiems pagrindu.
Taip sako Indonezijos Floreso saloje gimęs kun. Marcus Solo Kewuta, Tarpreliginio dialogo dikasterijos pareigūnas, turintis didelę patirtį tarpreliginių santykių srityje, ypač tarp katalikų ir musulmonų Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.
Indonezijai pasitinkant popiežių, kun. Marcus tikisi, kad popiežiui paliks didelį įspūdį turtinga šalies kultūrų ir religijų mozaika – ją sudaro krikščionių, musulmonų, induistų atstovai. „Indonezija yra pliuralistinė šalis“, – aiškino jis, kalbėdamas apie didžiulę įvairovę šalyje: 17 000 salų ir daugybę etninių grupių, religijų ir kalbų. Ši įvairovė reikalauja kasdieninio įsitraukimo į tarpreliginį dialogą, kuris apima įvairias formas, tokias kaip gyvenimo dialogas, bendradarbiavimo dialogas, dvasinių mainų dialogas ir teologinių apmąstymų dialogas. „Ir taip pat, kaip teisingai pasakė popiežius Jonas Paulius II, yra širdies dialogas“, – pažymėjo jis.
Svarbus Indonezijos požiūrio į tarpreliginę harmoniją elementas yra Pancasila, tautos filosofinio pagrindo, samprata, kurią sukūrė šalies, nepriklausomybę įgijusios 1945 metais, įkūrėjas Sukarnas. Ji susideda iš penkių kolonų: tikėjimo į vieną Dievą, civilizuoto žmogiškumo, Indonezijos vienybės, išmintimi paremtos demokratijos ir socialinio teisingumo. Šiuo pagrindu remiasi ne tik tautos valdymas, tai puoselėja ir bendrą indoneziečių tapatybę, nepaisant jų religinės ar etninės kilmės.
Vienas iš svarbiausių popiežiaus Pranciškaus vizito akcentų – vizitas ir bendros deklaracijos pasirašymas Džakartos Istiqlalo mečetėje, simbolizuoja abipusio supratimo ir taikos puoselėjimo svarbą tautai ir popiežiui. Pasak dvasininko, popiežiaus kelionė pabrėžia tarpreliginio dialogo svarbą ir tuo pat metu suteikia įkvėpimo tai daryti geriau. Kunigas paminėjo, kad Džakartos Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedra yra kitoje kelio pusėje nuo didžiausios miesto mečetės. Šventoves sieja ir „Draugystės tunelis“, tai religinės brolybės, tolerancijos ir abipusės pagarbos simbolis. Popiežius vyksta susitikti su įvairių religijų Indonezijos žmonėmis, kurie remiasi silaturahmi praktika, t. y. gyventi ir propaguoti susitikimo kultūrą, kurią puoselėti ragina ir popiežius Pranciškus.
Indonezijos Katalikų Bažnyčia priklauso religinei mažumai, yra labai gyvybinga, į pamaldas susirenka daug tikinčiųjų. „Bažnyčios visada per mažos“, – sako kunigas, pažymėdamas, kad šį faktą iliustruoja įspūdingos katalikų bazilikos statyba naujoje sostinėje Nusantaroje Borneo saloje.
Nors Indonezija dažnai minima kaip sėkmingo tarpreliginio sambūvio pavyzdys, kun. Marcusas pripažino iššūkius, kuriuos kelia auganti netolerancija ir radikalus fundamentalizmas. Dauguma Indonezijos musulmonų pasižymi atvirumu, bet yra kita dalis, kuri priešinasi vietos kultūrų integracijai ir skatina susiskaldymą. Pasak dvasininko, popiežiaus Pranciškaus vizitas vyksta lemtingu metu ir suteikia galimybę sustiprinti tolerancijos ir vienybės vertybes.
(DŽ/Vatican news)
