Paieška

Vyskupų sinodo apie sinodiškumą logotipas Vyskupų sinodo apie sinodiškumą logotipas 

Vyskupų sinodas: skaičiai ir gestai

Rugsėjo 16 dienos spaudos konferencijoje kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas SJ pateikė keletą skaičių apie Vyskupų sinodo apie sinodiškumą sesiją. Šie skaičiai, kuriuos reikia vertinti kartu su geografiniu kriterijumi, byloja apie pastangas išreikšti Bažnyčios visuotinumą Sinode.

Pasak kardinolo Jeano-Claude’o Hollericho SJ, Vyskupų Sinodo pagrindinio pranešėjo, balso teisę Sinode turės 368 asmenys, iš kurių 272 yra vyskupai, o kiti 96 – kunigai, vienuoliai, pasauliečiai, vyrai ir moterys.

Sinode dalyvaus dešimtys kitų dalyvių, kurie neturi balso teisės – ekspertai, patarėjai, teologai, broliškieji stebėtojai.

Tarp turinčiųjų balso teisę – 168 vyskupų konferencijų nariai iš visų žemynų ir dar du ganytojai iš regionų, kur nėra vyskupų konferencijų, – tai maronitų apeigų katalikų arkivyskupas iš Kipro ir Nepalo apaštalinio vikaro pareigas einantis vyskupas. Tarp kitų balso teisę turinčių Sinodo narių – 21 Romos Kurijos dikasterijų vadovas, 10 vienuolijų ar vienuolijų federacijų atstovų, 20 ganytojų, kurie priklauso 15 Rytų Katalikų Bažnyčių, Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius, pagrindinis pranešėjas, 9 deleguoti pirmininkai ir du specialieji sekretoriai, 14 Sinodo tarybos narių, penkių žemyninių vyskupų konferencijų asociacijų pirmininkai, galiausiai – 57 dalyviai, nuo vyskupų iki pasauliečių, kuriuos paskyrė popiežius Pranciškus, Vyskupų Sinodo pirmininkas.

Lietuvos vyskupų konferencija delegavo Telšių vyskupą Algirdą Jurevičių. Kaip žemyninės – Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) – organizacijos vadovas dalyvaus kitas ganytojas iš Lietuvos – Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Lietuvos kaimynystėje esančių katalikų bendruomenėms atstovaus šie ganytojai: Latvijos Bažnyčiai – Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs, Baltarusijos katalikams – Aliaksandras Jašeuskis, Minsko ir Mogiliavo arkivyskupijos augziliaras. Iš Lenkijos atvyks trys vietos vyskupų konferencijos nariai – Varmės arkivyskupas Jozefas Gorzynskis, Glivicų vyskupas Slawomiras Oderis ir Jacekas Grzybovskis, Varšuvos-Pragos arkivyskupijos augziliaras. Popiežiaus paskyrimu dalyvaus ir Lodzės arkivyskupas kard. Grzegorzas Rysis.

Vyskupų Sinode išvysime penkis ukrainiečius vyskupus. Kyjivo-Žytomiro augziliaras Oleksandras Jazloveckis atstovaus Ukrainos lotynų apeigų katalikų vyskupų konferencijai, o Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčiai – jos didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, lydimas Ternopilio-Zborivo augziliaro Teodoro Martyniuko ir Bogdano Dziuracho, Vokietijos ir Skandinavijos kraštų apaštalinio egzarcho. Popiežiaus Pranciškaus skyrimu Sinode taip pat dalyvaus Podolės Kameneco lotynų apeigų vyskupas Radoslavas Mytrovičius. Jis, beje, yra gimęs Lenkijoje, tačiau 2000 metais atvyko į Ukrainą kaip misionierius ir ten liko.

Rugsėjo 16 dienos spaudos konferencijoje J.-C. Hollerichas SJ pabrėžė didelį kitų krikščioniškų Bažnyčių susidomėjimą šiuo sinodu. Atsiliepiant į prašymus dalyvauti, popiežiaus leidimu broliškų – ortodoksų ir protestantų – Bažnyčių stebėtojų skaičius padidintas nuo 12 iki 16. Maskvos patriarchato atstovų nebus.   

Kardinolas paminėjo dar vieną figūrą, kurios nebuvo ankstesniuose Vyskupų Sinoduose – patarėjo liturginiais klausimais. Šiemet šis vaidmuo patikėtas kontempliatyvaus Šv. Benedikto ordino Kamaldulių kongregacijos vyresniajam t. Matteo Ferrari OSB Cam.

Kitas rugsėjo 16 dienos spaudos konferencijos Vatikane pranešėjas ir Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius kardinolas Mario Grechas pažymėjo, jog Vyskupų Sinodas prasidės svarbiu gestu, o daugiau nei tris savaites truksiančio Sinodo eigoje bus ir kitų.

Nuo rugsėjo 30 dienos Vyskupų Sinodo dalyviai dalyvaus dviejų dienų dvasinėse pratybose, o spalio 1-ąją vyks popiežiaus vadovaujama Atgailos liturgija. Trys asmenys paliudys apie trijų sunkių nuodėmių – seksualinio išnaudojimo, karo ir abejingumo – daromą žalą. Atgailos liturgijoje taip pat bus paminėtos nuodėmės prieš Kūriniją, prieš čiabuvius, prieš moteris, taip pat skurdo, sinodiškumo trūkumo ir doktrinos naudojimo kaip akmens užmėtymui nuodėmės. Pasak kardinolo M. Grecho, Atgailos liturgija skiriama ne kitų kaltinimui, o pačios katalikų bendruomenės sąžinei, primenant, kad nusidėti galima ne vien dalyvavimu pirmu asmeniu, bet ir nepaisymu, abejingumu ir aplaidumu.

Kitas svarbus gestas – ekumeninė liturgija spalio 11 dieną, tą pačią, kada prieš 62 metus iškilmingai atidarytas Vatikano II Susirinkimas, atvertęs naują ekumenizmo puslapį Katalikų Bažnyčios gyvenime. (RK / Vatican News)

2024 rugsėjo 17, 15:40