„Nėra didesnės meilės“. Suvažiavimas Romoje apie kankinystę ir pasiaukojimą
Paskaitas suvažiavime lapkričio 11–13 dienomis Augustinų patristikos institute apie kankinystę, gyvybės paaukojimo sampratą bei neapykantos krikščioniškam tikėjimui socialinius ir geografinius kontekstus skaitys iš viso vienuolika katalikų ir kitų krikščioniškų konfesijų teologų ir ne teologų.
Suvažiavime bus skirtas dėmesys naujausių laikų kankiniams ir martirologui, kuris yra rengiamas artėjančių Šventųjų metų kontekste. Popiežiaus sudarytos Naujųjų kankinių – Tikėjimo liudytojų komisijos vicepirmininkas istorikas Andrea Riccardi suvažiavime kalbės apie kankinystę Katalikų Bažnyčios gyvenime. Įžvalgomis apie kankinystę kitose konfesijose dalysis ortodoksų, anglikonų ir liuteronų teologai: Konstantinopolio Visuotinio patriarchato protopresbiteris Sergio Mainoldi, Vestminsterio abatijos kanauninkas kun. Jamie Hawkey ir Italijos evangelikų bažnyčių federacijos pirmininkas Daniele Garrone.
Įvadinę suvažiavimo paskaitą „Didesnė meilė: atiduoti gyvybę“, pagal garsiąją šv. Jono Evangelijos 15 skyriaus frazę „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13) skaitys Ambrogio Spreafico, Frosinonės vyskupas ir Šventųjų skelbimo dikasterijos narys. Apie gyvybės paaukojimo antropologinius aspektus kalbės Popiežiškojo saleziečių universiteto docentė Lodovica Maria Zanet.
Kino režisieriui Krzysztofui Zanussi pavesta apžvelgti kankinystę kine. Nors režisierius nėra teologas, jis yra sukūręs daug filmų tikėjimo klausimais, įskaitant tris juostas apie garsius lenkų šventuosius: popiežių Joną Paulių II („Iš tolimos šalies“ 1981), pranciškoną kankinį Maksimilijoną Kolbę OFM Conv. („Gyvybė už gyvybę“ 1991) ir pranciškoną tretininką Albertą Chmielowkį OFS („Mūsų Dievo brolis“ 1996). Kaip žinia, abu lenkus pranciškonus M. Kolbę ir A. Chmielowskį šventaisiais paskelbė popiežius šv. Jonas Paulius II. Beje, filmą „Mūsų Dievo brolis“ apie Albertą Chmielowskį K. Zanussi sukūrė pagal Karolio Wojtylos dramos pjesę, kurią būsimas popiežius parašė jaunystėje, kai svarstė tapti kunigu ir laikė br. A. Chmielowskį sektinu pavyzdžiu. Režisierius kartą atkreipė dėmesį, kad tai vienintelis žinomas atvejis Bažnyčios istorijoje, kai rašytojas kanonizavo šventuoju savo veikalo pagrindinį veikėją.
Šventųjų skyrimo dikasterijos suvažiavimo temai kiek artimesnis K. Zanussi filmas „Gyvybė dėl gyvybės“ apie Aušvico koncentracijos stovykloje mirusį t. Maksimilijoną Kolbę OFM Cov. Jis savanoriškai pasiaukojo vietoj mirtimi nuteisto jam nepažįstamo šeimos tėvo. Po 1971 m. beatifikacijos, 1982 m., šv. Jonas Paulius II jį paskelbė kankiniu ir šventuoju, kanonizavimo homilijoje pažymėdamas, kad t. M. Kolbė „paaukojo save mirčiai iš meilės“.
Suvažiavimo dalyvius lapkričio 14 d. audiencijoje priims popiežius Pranciškus. (SAK / Vatican News)
