Paieška

Vyskupų sinodas Vyskupų sinodas  (VATICAN MEDIA Divisione Foto)

Sinodas pradėjo nagrinėti paskutinę darbo dokumento dalį. Misijos „vieta“

Pirmadienį, spalio 15 d., Vyskupų sinodo sesijos dalyviai pradėjo nagrinėti ketvirtąją temų grupę (trečiąją darbo dokumento dalį – „Vietos“). Per šią savaitę bus užbaigtas darbo dokumente numatytos iš anksto suderintos tematikos svarstymas, o ateinančią savaitę bus dirbama su jau pradėtu rengti baigiamojo dokumento projektu.

Pirmadienio rytą pradedant posėdį kalbėjęs šios sinodo asamblėjos generalinis relatorius kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas apžvelgė tematiką, į kurią sinodo dalyviai gilinsis šią savaitę. Pasak kardinolo, žiūrėti į sinodišką Bažnyčią iš vietų perspektyvos reiškia priešintis abstraktaus universalizmo pagundai, reiškia kalbėti apie kontekstų, kuriuose įkūnijami santykiai, konkretumą, jų įvairovę ir tarpusavio ryšius. Kalbėti apie vietas reiškia sutelkti dėmesį į tai, kad Bažnyčia negali būti suprantama be įsišaknijimo tam tikroje vietoje ir kultūroje. Pabrėžti konkrečias vietas nereiškia pasiduoti partikuliarizmui ar reliatyvizmui, bet reiškia skirti dėmesį konkrečioje erdvėje ir laike išgyvenamai santykio su gelbstinčiu Dievu patirčiai.

Pirmajame šios dalies skyriuje, pavadintame „Teritorijos, kuriose keliaujame kartu“, kviečiama sutelkti dėmesį į tai, kaip mūsų laikais žmonės išgyvena įsišaknijimą į tam tikrą kontekstą. Pasak kardinolo, šiandien žmogaus santykis su vieta nėra toks stiprus kaip praeityje. Priklausymas savo kontekstui išgyvenamas dinamiškiau ir lanksčiau, nebūtinai reiškia santykį su geografine vieta, kurią vis dažniau pakeičia priklausymas virtualioms vietoms skaitmeninėje erdvėje. Reikia apmąstyti šią kaitą, keliant sau klausimą, ką tai reiškia misijos skelbti Evangeliją vykdymui.

Kalbėti apie vietinius kontekstus Bažnyčioje taip pat reiškia kalbėti apie santykius su kultūra. Pasak kardinolo, tos santykių su vietomis ir kultūromis išraiška yra vietinių Bažnyčių įvairovė, kurias jungia bendrystės ryšys, regimai išreikštas Romos vyskupo tarnystėje. Šią įvairovę atspindi ir sinodo sesijoje dalyvaujančių vietinių Bažnyčių atstovai. Apie tai kalbama sinodo darbo dokumento trečiosios dalies antrajame ir trečiajame skyriuose, atitinkamai pavadintuose „Vietinės Bažnyčios vienoje ir vienintelėje Katalikų Bažnyčioje“ ir „Bažnyčios vienybę formuojantys ryšiai“.

Galiausiai paskutiniame skyriuje kalbama apie „Romos vyskupo tarnystę vienybei“. Kardinolas priminė, kad būtent popiežius sukvietė visus šios sinodo asamblėjos dalyvius, kad išklausytų jų patarimų, kaip padaryti veiksmingesnę jo ir Romos kurijos tarnystę. Jis nori žinoti, ką mano ir kokius poreikius turi Dievo tauta tuose vietiniuose kontekstuose, iš kurių  yra kilę šios sinodo sesijos dalyviai.

Galiausiai kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas pastebėjo, kad ir Vatikano Pauliaus VI audiencijų salė, kurioje vyksta sinodo posėdžiai, yra viena tokių Bažnyčios vietų, apie kurias kalbama šiame sinodo etape. Sinodo dalyviai (įskaitant ir pernai vykusią pirmąją sesiją) beveik du savo gyvenimo mėnesius bus praleidę šioje salėje. Joje išgyvenami tarpusavio santykiai, kurie neapsiriboja tik salės sienomis, bet iš tiesų apima visą Bažnyčią ir visą pasaulį. Šioje vietoje sinodo dalyviai išgyvena turtingą ir intensyvią patirtį.

Įvadinėje kalboje prieš paskutinės sinodo darbo dokumente numatytos temų grupės svarstymą kardinolas priminė, kad šiai tematikai taip pat bus skirti du teologijos forumai trečiadienio, spalio 16 d., vakarą. Vienas – „Vietinės Bažnyčios ir Visuotinės Bažnyčios tarpusavio santykiai“ – vyks Jėzuitų generalinės kurijos salėje, kitas – „Popiežiaus primatas ir Vyskupų sinodas“ – Popiežiškojo patristikos instituto Augustinianum didžiojoje auloje.

Pirmadienį į sinodo dalyvius taip pat kreipėsi benediktinė teologė sesuo Ignazia Angelini, kuri, kartu su dominikonu Timothy Radcliffe’u, yra sinodo asamblėjos dvasinė palydėtoja, vadovavusi rekolekcijoms šios sesijos pradžioje. Šį kartą ji kalbėjo apie Bažnyčios „vietas“. Pasak sesers benediktinės, santykis su vieta ir su kontekstu nuo pat pradžių kėlė klausimų krikščionims. Naujasis Testamentas mini Jeruzalę, Antiochiją, Cezarėją ir kitus vietovardžius, mini paskutinės vakarienė menę ir šimtininko Kornelijaus namus. Tačiau susirinkimo vieta nebūtinai reiškia misijos vietą, nes misija yra dinamiška, tai ėjimas „nuo slenksčio prie slenksčio“. „Jo čia nėra“, – šiuos žodžius girdime pasakojime apie Prisikėlimo rytą. Dėl to ir misija yra ne statiškas, bet išėjimas iš fiziškai apibrėžtos vietos. (jm / Vatican News)

2024 spalio 15, 12:35