Sinodo teologijos forumai. Kodėl ne visi vyskupai yra ganytojai?
Vietinių Bažnyčių ir visuotinės Bažnyčios santykiams skirtame formume kalbėjusi teologė iš Kanados profesorė Catherine Clifford atkreipė dėmesį į nepakankamai aiškią vyskupų augziliarų ir kitų vyskupų, nevadovaujančių vietinėms Bažnyčioms, poziciją.
Pirmiausia teologė priminė Romos vyskupo ir jo santykio su sinodu sampratą, kurią apibrėžė popiežius Paulius VI, 1965 m. įsteigęs Vyskupų sinodo instituciją. Antrojo Vatikano susirinkimo patirtis paskatino popiežių pakviesti vyskupų atstovus, kad jie padėtų jam vykdyti tarnystę. Sinodą Paulius VI įsivaizdavo kaip Susirinkimo tęsinį. Tai turėjo būti nuolatinė taryba, susidedanti iš viso katalikų episkopato atstovų. Pasak kanadietės teologės, pagal Pauliaus VI mintį, sinodas yra kolektyvinė sprendimų priėmimo institucija, tačiau sprendimų ratifikavimo teisė priklauso tik popiežiui. Tokiu būdu išreiškiama vyskupų tarpusavio bendrystė ir jų bendrystė su Romos vyskupu ir visuotine Bažnyčia. Ši tema yra įtraukta į šios sinodo sesijos darbo dokumentą. Tačiau darbo dokumento 41-ajame skyriuje, primenančiame šias bendrystės sąsajas, yra taip pat primygtinai pakartotas Antrojo Vatikano susirinkimo mokymas apie vyskupo santykį su vietinę Bažnyčią sudarančia Dievo tautos dalimi. Vietinė Bažnyčia – tai vyskupas su Dievo tauta. Tačiau čia, pasak teologės, iš karto krenta į akis tam tikras prieštaravimas: kaip žinoma, šiandien beveik pusė katalikų vyskupų (emeritai, augziliarai, nuncijai, kurijos vyskupai) nėra vietinių Bažnyčių ganytojai. Nors jie turi titulines vyskupijas, tačiau iš tiesų tai yra tarnavimas neegzistuojančioms Bažnyčioms.
Tituliniai vyskupai atsirado dėl poreikio turėti pagalbininkų. Tačiau laikui bėgant jų skaičius labai išaugo ir šiandien pasaulyje turime maždaug 3 tūkst. vyskupijų ir dvigubai daugiau vyskupų. Tai, pasak teologės, yra tam tikra anomalija, kad net gali kilti abejonių, ar dar galioja taisyklė, kad vyskupas – tai ganytojas su Dievo tauta. Pasak teologės, reikėtų pagalvoti, ar reikia vyskupo šventimų einantiesiesiems atsakingas pareigas, pavyzdžiui, Romos kurijoje, kurie nėra tikrieji vietinės Bažnyčios ganytojai. (jm / Vatican News)
