Arkivysk. B. Forte apie „Dilexit nos“: kad mylėtume, kaip esame mylimi
Kodėl ši enciklika paskelbta dabar? Popiežius kviečia atsigręžti į Kristaus Širdį, nes ji yra visos Evangelijos sintezė ir būdas iš naujo parodyti bei pasiūlyti gerąją Dievo meilės Naujieną, mano arkivyskupas B. Forte. Dramatiškomis mūsų laiko aplinkybėmis svarbu kalbėti apie šią visų mūsų Tėvo meilę. Apie šią meilę, kuri keičia širdis tų, kurie ją priima, vienija mus ir primena, jog esame broliai ir seserys, gaivina mus tarsi gyvasis vanduo.
Popiežiaus Pranciškaus enciklikos dalyje Meilė, kuri duoda gerti (92–163 sk.) dalyje minimi liudijimai, kurie atvėrė duris pamaldumui Švč. Jėzaus Širdžiai – tarp kitų, šv. Augustino, šv. Kotrynos Sienietės, šv. Bonaventūros, šv. Pranciškaus Salezo, šv. Margaritos Marijos Alakok, šv. Klaudijaus de la Kolombjero, šv. Ignaco Lojolos, šv. Vincento Pauliečio, šv. Karolio de Fuko ir šv. Teresės iš Lizjė, šv. Faustinos Kowalskos, šv. Pijaus iš Pietrelčinos, šv. Motinos Teresės iš Kalkutos, šv. Jono Pauliaus II. Žinoma, yra daug kitų šventųjų, taip pat judėjimų ar vienuolijų, įskaitant jėzuitus, skleidusių Jėzaus Širdies pamaldumą kaip būdą geriau pažinti Viešpatį ir jį mylėti.
Koks šios enciklikos tikslas? Kad mums taptų pasiekiami pamaldumo Švenčiausiajai Širdžiai vaisiai: meilė už meilę.
Vienas iš tokių vertingų vaisių, kuriuos verta skinti dažniau, yra vidinė paguoda ir ramybė, kaip yra liudiję tie, kurie priėmė Kristaus Širdies dovaną. Kitas vaisius – vienydamiesi su šia Širdimi tampame pajėgūs mylėti taip, kaip ji, dieviškai ir žmogiškai. O taip pat – tai dar vienas vaisius – dalintis kitais Jėzaus jausmais – užuojauta kenčiančiai žmonijai ir kentėjimu dėl žmonijos nuodėmių. Čia, beje, yra gilioji atsiteisimo sampratos prasmė.
„Kartu su Kristumi ant griuvėsių, kuriuos savo nuodėmėmis palikome šiame pasaulyje, esame pašaukti kurti naują meilės civilizaciją (182 sk.)“, – cituoja arkivyskupas Bruno Forte, pakartodamas, kad ji susideda ne vien iš išorinių darbų, bet ir iš vidinio dvasingumo bei nuostatų. Iš sugebėjimo mylėti taip, kaip Viešpats mus mylėjo (203 sk.)
Dar vienas vaisius yra misija ir tarnavimas Evangelijai. Švč. Širdies šviesoje misija tampa meilės reikalu. Didžiausia rizika misijai – kad daug kas pasakoma ir padaroma, bet nesugebama padėti susitikti su gelbstinčia Kristaus meile. Reikia misionierių, kurie perduotų Kristaus meilę, nes patys yra jos užkariauti. Suprantama, jie neskelbia jos kas sau, bet yra bendruomenės nariai ir kviečia į ją, kitaip tariant – yra bendruomeniškos Bažnyčios nariai. O tarp narių ypatinga vieta tenka Marijai, Jėzaus Motinai, pagarba kuriai nieko neatima iš Jėzaus Širdies garbinimo, priešingai, jį sustiprina.
„Šią encikliką galima laikyti savotišku kompendiumu to, ką popiežius Pranciškus norėjo ir nori pasakyti kiekvienam žmogui, broliui ar seseriai: Dievas tave myli ir parodė tau tai šviesiausiu būdu per Jėzaus iš Nazareto istoriją. Žvelgdamas (-a) į jį suprasi, kad esi mylimas (-a) nuo pradžios ir per amžius, galėsi atpažinti dovanas, kuriomis Tėvas norėjo tave praturtinti. Sekdamas paskui jį galėsi atpažinti būdą, kaip jas su meile panaudoti ten, kur jo Dvasia tave ves“, – rašo arkivyskupas B. Forte, primindamas, kad to, kreipiantis į Viešpaties Jėzaus Širdį, meldžiama paskutiniojoje enciklikos pastraipoje (220 sk.).
Italų teologo arkivysk. B. Forte apžvalgoje rasime dar vieną svarbią pastabą – enciklika „Dilexit nos“ apie Jėzaus Kristaus širdies žmogiškąją ir dieviškąją meilę sklaido klaidingą įspūdį, kad Pranciškaus mokymas skirtas vien socialiniams klausimams. Priešingai, ši enciklika apie Viešpaties Kristaus meilę žmonijai, kaip nurodo pats popiežius, yra raktas ir į enciklikų Laudato si’ apie bendrus namus bei Fratelli tutti apie žmonių brolybę supratimą (217 sk.). (RK / Vatican News)
