„Dilexit nos“. Kristaus Širdis rodo kelią sinodinei Bažnyčiai
Pasak kardinolo, Dilexit nos – tai interpretacijos raktas, reikalingas, kad geriau suprastume ankstesnes Pranciškaus enciklikas. Jei Laudato si’ ir Fratelli tutti kalba apie rūpinimąsi mūsų bendrais namais ir visuotinio broliškumo idėją, tai Dilexit nos atskleidžia anų dviejų enciklikų kristologinį pagrindą. Jėzaus meilė yra tai, kas leidžia mums matyti brolį ir seserį kiekviename žmoguje ir elgtis kaip atsakingiems kūrinijos sergėtojams. Be šio dvasinio pamato socialinė veikla gali prarasti savo prasmę.
Kardinolas sakė, kad enciklikos paskelbimas tuo metu, kai visas dėmesys buvo sutelktas į Vatikane vykstančią Vyskupų sinodo sesiją, buvo tam tikra staigmena. Tačiau, antra vertus, enciklikos tematika nėra netikėta. Popiežius Pranciškus norėjo aiškiai parodyti, kad Bažnyčios misija yra įsišaknijusi Kristaus meilėje, kuri turi būti priimta ir kuria turi būti dalijamasi.
Vienas pagrindinių enciklikos Dilexit nos akcentų yra kritika šiuolaikinės visuomenės paviršutiniškumui. Popiežius Pranciškus smerkia kultūrą, kuri atskiria mus nuo mūsų vidinės esmės, trukdo mums prisiliesti prie širdies, iš kurios sklinda meilė ir tiesa. Paviršutiniškumas yra kliūtis, trukdanti Bažnyčiai tapti tikrai sinodine ir misionieriška. Tik Jėzaus meilės atnaujinta širdis gali klausytis su atjauta ir užmegzti tikrus santykius.
Sinodiškumas, neseniai vykusio Vyskupų sinodo svarbiausia tema, yra glaudžiai susijęs su tarpusavio santykiais. Būti sinodine Bažnyčia reiškia kurti gilius, nuoširdžius ryšius su Dievu ir kitais žmonėmis. Tai, pasak kardinolo, reikalauja nuolankumo, pasitikėjimo ir širdies, išvalytos nuo išankstinių nuomonių ir puikybės. Be tokių Dievo malone apvalytų santykių sinodinis procesas rizikuotų tapti tik biurokratiniu ir taisyklėmis grįstu procesu, neturinčiu dvasinio gyvybingumo. Bažnyčios atsinaujinimas negali įvykti tik per struktūras ir procedūras, bet turi prasidėti nuo širdies atsivertimo. Tai yra pagrindinė Dilexit nos žinia. Sinodinė Bažnyčia – tai Bažnyčia, kuri dega Dievo meile, įkvėpdama ir keisdama žmonių gyvenimus.
Kardinolas Luisas Antonio Tagle mano, kad jau po pusantro mėnesio prasidėsiantis 2025 m. jubiliejus, kurio pagrindinės tema – viltis, yra puiki proga įgyvendinti enciklikos Dilexit nos mokymą. Esama glaudaus ryšio tarp enciklikos ir jubiliejaus, nes ir enciklika, ir jubiliejus kviečia tikinčiuosius į dvasinę ir fizinę piligrimystę – į kelionę, kurios metu turime liudyti Kristaus meilę sužeistam pasauliui. Jėzaus Širdis, sakė kardinolas Tagle, gali padėti išsaugoti viltį net ir pačiose beviltiškiausiose situacijose.
Popiežius Pranciškus ragina mus priimti Jėzaus meilę į savo širdis ir jos nesisavinti, bet dalytis ja su kitais. Ši meilė yra raktas į teisingesnę ir vieningesnę visuomenę, o jubiliejus gali būti gera proga atnaujinti šį įsipareigojimą. Dilexit nos yra vertingas šaltinis, kuris padeda mums rengtis jubiliejui ne kaip formaliam įvykiui, bet kaip progai atsiversti ir gyventi viltimi, išlaisvinti širdis nuo baimės, egoizmo ir nevilties. Popiežiaus enciklika primena, kad esame pašaukti būti Kristaus meilės liudytojais, meilės, kuri keičia ir daro mus vilties nešėjais. Jėzaus Širdis yra kelrodis sinodinėje kelionėje. Ji mums nuolat primena, kad viskas prasideda nuo širdies, kuri myli, išklauso ir priima. (jm / Vatican News)
