Arkivysk. P. R. Gallagheris: „gailestingumo diplomatija“ – pasaulio viltis
Pirmiausia arkivyskupas nurodė, kad šiuo metu Šventasis Sostas palaiko oficialius diplomatinius santykius su 184 pasaulio valstybėmis. Nuo seno vienas pagrindinių Vatikano diplomatijos prioritetų yra užtikrinti „libertas Ecclesiae“ – tikinčiųjų bendruomenių gyvenimo ir veiklos laisvę. „Popiežius yra pirmasis Vatikano diplomatas, – aiškino arkivyskupas. – Savo kalbomis, malda, susitikimais, enciklikomis ir apaštališkosiomis kelionėmis po pasaulį, naudodamasis savo moraliniu autoritetu, jis primena žmonėms ir tautoms apie visų mūsų tarpusavio atsakomybę.“ Vatikano apolitiškumas leidžia jam būti tarpininku ir kurti tiltus ten, kur kiti regi tik neįveikiamus skirtumus. Kitaip tariant, Vatikano diplomatija, nepaisant suprantamų jos ribų, yra skirta tam, kad skatintų taikų žmonių sugyvenimą.
Dialogas kaip kelias į taiką ir „gailestingumo diplomatija“
Pasak arkivyskupo P. R. Gallagherio, dialogas gali išvesti net iš pačių sudėtingiausių situacijų ir atverti taikos kelius. Vatikano diplomatija, vadovaudamasi Evangelijos vertybėmis ir tarptautine teise, siekia skatinti dialogą, sutarimą ir taiką. Šias pastangas Vatikano diplomatijos vadovas pavadino „gailestingumo diplomatija“, pabrėždamas, jog tai dialogo su visais paieškos, pastangos pasitelkus nuolankumą ir kantrybę spręsti net ir, iš šalies žiūrint, neišsprendžiamas problemas. Arkivyskupas sakė, kad viena žodžio „gailestingumas“ prasmių yra įsipareigojimas tarptautiniame lygmenyje siekti bendrojo gėrio ir solidarumo. „Gailestingumo diplomatija“ apima įvarius žmogaus orumo gynimo aspektus. Popiežius dažnai ragina panaikinti mirties bausmę, o artėjančio Jubiliejaus proga yra užsiminęs apie amnestiją kaliniams.
Svarbiausia misija – žmogaus orumo gynimas
Arkivyskupas aiškino, jog Vatikano diplomatijos esmė yra žmogaus transcendentinės prigimties ir jo pagrindinių teisių apsauga bei reikalavimas gerbti moralines ir socialines vertybes. Nuosekli žmogaus orumo gynyba ir aiški pozicija tokiais klausimais kaip teisė į gyvybę ir kiekvieno žmogaus, kaip Dievo vaiko, asmens orumas yra svarbiausios šios diplomatijos misijos dalys, sakė arkivyskupas primindamas Bažnyčios požiūrį į žmogaus gyvybės šventumą nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Iš to išplaukia ir nepritarimas kai kurioms tarptautinėms koncepcijoms, kurios iš tikrųjų yra ideologinės. Tarp jų arkivyskupas paminėjo abortų legalizavimo propagavimą.
Vatikano pozicija dėl karų
Vatikano diplomatija skelbia, jog žmogiškumo principas, įrašytas visų žmonių ir tautų širdyse, niekada negali būti pažeidžiamas. Karo sąlygomis tai visų pirma reiškia reikalavimą nepaversti civilių žmonių karo veiksmų taikiniu. Arkivyskupas pažymėjo, jog Vatikanas deda pastangas dėl tarptautinio nusiginklavimo, o popiežius griežtai kritikuoja dideles išlaidas ginklavimuisi ir branduolinių ginklų kaip atgrasymo priemonės naudojimą.
„Mūsų laikų pasaulyje, kuriame, kaip sako popiežius Pranciškus, vyksta „trečiasis pasaulinis karas dalimis“, Šventasis Sostas ir jo diplomatinės struktūros nori būti vilties ženklas žmonijai,“ – apibendrino Vatikano diplomatijos vadovas. (jm / Vatican News)
