Kanonizuotos Prancūzijos revoliucijos metu nukankintos karmelitės
Jų kankinystė įvyko vieno iš Prancūzijos revoliucijos etapo, vadinamojo „Teroro režimo“, kulminacijos metu. Mirties nuosprendžiai buvo priimami revoliuciniame teisme, kuris su teisingumu neturėjo nieko bendra. Jau 1792 metais, aktyvios revoliucinės nukrikščioninimo fazės metu, kai buvo diegiamas „proto kultas“, karmelitės, kaip ir kitos vienuolės, buvo išvytos iš savo vienuolyno, joms uždrausta nešioti vienuolinį abitą ir vėl susiburti. Šiems draudimams jos pasiryžo nepaklusti ir pusiau pogrindžio sąlygomis, priimtos kelių Kompjenės šeimų, tęsė, kaip buvo pasižadėjusius per įžadus, Kristui pašvęstą gyvenimą.
O tai, kaip pareiškė po trumpo posėdžio revoliucinis teismas, buvo „fanatizmo“ nusikaltimas, kitaip tariant – tikėjimo ir įžadų neatsisakymas, taip pat „kontrrevoliucijos, respublikos sunaikinimo ir tironijos atkūrimo“ siekis, kurį esą pagrindė ir arešto metu priorės kišenėje rastas Švenčiausiosios Jėzaus Širdies paveikslėlis – pasak revoliucionierių, dalyvavimo monarchistų sąmoksle ženklas. Nepamiršta melagingai kaltinti, kad vienuolės esą saugojo revoliucijos priešininkų ginklus.
Karmeličių egzekucija, nors tik viena iš daugybės, išliko amžininkų ir istorijos atmintyje. Minia reguliariai susirinkdavo stebėti kruvino revoliucijos priešų egzekucijos reginio, kurį nevengdavo palydėti šūksniais. Tačiau šį kartą minia tyliai stebėjo, kaip karmelitės, kai kurios su giesme lūpose, kilo laiptais prie savo mirties vietos. 41 metų amžiaus priorė Šv. Augustino Teresė – paskutinė. „Kaip galime pykti ant šių nelaimingųjų, kurie mums atveria dangaus vartus? Atleidžiu jums iš visos širdies, kaip, tikiuosi, Dievas atleis ir man!“, – ištarė viena iš karmeličių, 78 metų Nukryžiuotojo Jėzaus sesuo.
1906 metais Kompjenės karmelitės buvo paskelbtos palaimintosiomis. Atsižvelgus į apie jas sklindantį šventumo garsą, į liudijimus apie jų užtarimu gautas malones, į egzekuciją dėl neapykantos tikėjimui, 2022 metais popiežius Pranciškus, Prancūzijos vyskupų prašymu, leido pradėti ekvipolentinės kanonizacijos procesą, kuris buvo užbaigtas 2024 metų gruodžio 18 dienos dekretu.
Kitais gruodžio 18 dienos dekretais leidžiama skelbti palaimintaisiais komunistinio režimo kankinį Eduardą Profittlichą SJ, Estijos apaštalinį administratorių, ir nacizmo kankinį, kunigą italą Eliją Comini. Trys Dievo tarnai, beatifikacijos bylose patvirtinus jų herojiškas dorybes, pripažinti „garbingaisiais“: tai daugybę metų komunistinio režimo kalintas vyskupas rumunas Áronas Mártonas (1896–1980), taip pat du kiti giliu dvasingumu garsėję vyrai – redemptoristas italas Giuseppe Maria Leone (1829–1902) bei pasišventęs pasaulietis prancūzas Pierre’as Goursat (1914–1991), dvasinių pratybų vadovai ir dvasios tėvai. (RK / Vatican News)
