Vatikane paminėtos antrosios Benedikto XVI mirties metinės
Mišias Vatikano bazilikos kriptoje prie Benedikto XVI kapo aukojo šveicaras kardinolas Kurtas Kochas. Jis kvietė mišių dalyvius suvienyti padėką Viešpačiui už popiežiaus Benedikto XVI gyvenimą ir darbus su visuotinės Bažnyčios padėkos malda Eucharistijoje.
Romos kurijos kardinolas ir buvęs Bazelio vyskupas K. Kochas patikino, kad, pagal krikščioniškąjį tikėjimą, amžinasis gyvenimas prasideda ne po mirties, o jau dabar, mūsų žemiškajame gyvenime, kai gyvename būdami Dievo akivaizdoje, kitaip tariant, sakė kardinolas, kai gyvename veidas į veidą su Dievu.
Priminęs, kad vis dėl to dar esame amžinybės prieškambaryje, kardinolas K. Kochas pacitavo ištrauką iš paskutinės metų dienos Mišių Evangelijos, kuri visų pirma pažymi, kad „pradžioje buvo žodis“. Tai Dievo Žodis su konkrečiu veidu ir vardu: tai Jėzus iš Nazareto, Emanuelis – Dievas su mumis. Per jį Dievas parodė save – atskleidė savo tikrąjį veidą ir padovanojo žmonijai visą savo meilę.
Pasak K. Kocho, tai mums padeda suprasti, kodėl Benediktas XVI įžvelgė tokį gilų ryšį, siejantį Dievo žodį su meile. Mat pats Dievas yra meilė: „Deus caritas est“. Tikroji priežastis, kodėl paskutinis žmogaus gyvenimo žodis niekuomet nepriklausys mirčiai, glūdi Dievo meilėje. Mes, žmonės, negalime tik išnykti ar būti sunaikinti mirties, nes Dievas pažįsta savo kūrinius ir juos myli.
Kurtas Kochas mišių dalyviams priminė, kad ir žmogiškoji meilė nori išlikti amžina; ji pradedama, kad būtų nesunaikinama ir kartu yra amžinybės ilgesio šauksmas. Tačiau žmogaus meilė negali pati sau suteikti amžinybės. Tai gali tik beribė ir nesibaigianti Dievo meilė, kuri ne tik trokšta amžinybės kiekvienam žmogui, bet ją kuria ir pati yra amžinybė. (SAK / Vatican News)
