Gavėnios rekolekcijos Vatikane: prisikėlimas prasideda jau dabar
Biblija kalba apie žmonijos istoriją kaip įtampą tarp amžinojo gyvenimo pažado ir mirties tikrovės. Pranašas Ezekielis šią būklę vaizduoja sudžiūvusių kaulų slėnio vizija (Ez 37). Dievas liepia pranašui kalbėti kaulams. Jam bekalbant, staiga kaulai sujudo, pradėjo ant jų augti sausgyslės ir raumenys, jie apsivilko oda, tačiau jie tol buvo negyvi, kol Dievas jiems neįkvėpė savo Dvasios.
Nors ši vizija buvo susijusi su Izraelio tautos sugrįžimu iš tremties, iš tiesų ji atspindi kiekvieno žmogaus būklę, sakė pamokslininkas. Dažnai žmogus egzistuoja iš tikrųjų negyvendamas. Pranašo vizijos sudžiūvę kaulai simbolizuoja „pirmąją mirtį“, vidinę mirtį, kuri pasireiškia baime, apatija ir vilties neturėjimu. Taip nutiko Adomui ir Ievai po nuodėmės: jie buvo gyvi, bet atskirti nuo Dievo. Tik Dievo Dvasia gali atkurti tikrąjį gyvenimą.
Yra ir „antroji mirtis“, dažnai suprantama kaip amžinasis pasmerkimas, tačiau ją galima suvokti ir kaip biologinę mirtį. Tie, kurie jau įveikė pirmąją mirtį, t. y. baimę, savanaudiškumą ir savipakankamumo iliuziją, antrąją mirtį pasitinka be siaubo. Šv. Pranciškus Asyžietis apie tai kalba savo „Kūrinijos giesmėje“ kreipdamasis į „seserį mirtį“.
Ezekielio vizija mus moko, kad prisikėlimas prasideda jau dabar. Dievas nelaukia mūsų mirties, kad suteiktų mums amžinąjį gyvenimą, bet siūlo jį jau dabar, jei priimame jo Dvasią. Esminis klausimas: norime likti sudžiūvusiais kaulais ar atgimti tikrajam gyvenimui? (jm / Vatican News)
