Humanae vitae Humanae vitae 

„Enciklikos gimimas“. Kardinolo Parolino pastabos

1968 liepos 25 d. popiežius Paulius VI paskelbė encikliką „Humanae vitae. Apie prideramą tvarką perteikiant žmogaus gyvybę“. Tai, palyginus, labai trumpas tekstas, tačiau, kaip gerai žinoma, jis atsidūrė įvairaus pobūdžio polemikos centre, tiek Bažnyčios viduje, tiek pasaulietiškų autorių.

Paulius VI numatė, jog enciklika nebus lengvai suprasta ir priimta, kaip liudija faktas, jog nuo jos rengimo pradžios iki paskelbimo praėjo rekordinis laikas, penkeri metai. Ir pats popiežius prisipažino, kad tai labiausiai „iškęstas“ jo tekstas, pareikalavęs daugybės studijų, konsultacijų ir, žinoma, maldos.

Laikui bėgant enciklika „Humanae vitae“ buvo apipinta įvairiais mitais, net sąmokslo teorijomis. Kiti jos principus, temas ir intencijas, kaip ir pačią krikščioniškos poros etiką, susiaurino iki „už“ arba „prieš“ kontracepciją. Paulius VI suvokė, kad gimstamumo reguliavimas neapsiriboja vien krikščionių poros moraliniu pasirinkimu, bet taip pat gimdo socialines, kultūrines ir politines pasekmes. Jis stengėsi atsakyti toms tendencijoms, kurios abejojo žmogaus gyvybės aukščiausia verte ir stengėsi – ir tebesistengia -  palenkti tėvystę bei motinystę politiniams sprendimams ar ekonominėms strategijoms.

Praėjus 50 metų nuo paskelbimo, enciklikos ir jos nagrinėjamų temų tyrinėtojai gavo labai vertingą įrankį: liepos pradžioje išspausdintą knygą „Enciklikos gimimas. „Humanae vitae“ Vatikano archyvų šviesoje“. Tai kunigo ir krikščioniškos antropologijos profesoriaus Gilfredo Marengo parengta ir Vatikano leidyklos išleista knyga. Tai istorinio pobūdžio knyga, kurioje daug dokumentų, laiškų, išreikštų nuomonių yra publikuojama pirmą kartą.

Spalio 18 d. Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, Sant‘Uffizio rūmuose Vatikane, skaitė pranešimą apie naująją knygą, Pauliaus VI encikliką ir jos gimimo aplinkybes.

Šiandien akivaizdu, jog Paulius VI parodė pranašišką įžvalgumą, numatęs koks svarbus bus santuokos ir šeimos klausimas. Kardinolas citavo šv. Joną Paulių II, kuris vienoje 1984 metų bendrojoje audiencijoje (1984 spalio 3 d.) pabrėžė, jog enciklikoj „Humanae vitae“ nubrėžtos sutuoktinių pašaukimo ir gyvenimo krikščioniškojo dvasingumo, apimančio ir atsakingą tėvystę, linijos. Šios temos pratęstos Benedikto XVI enciklikose „Deus Caritas est“ ir „Caritas in veritate“, popiežiaus Pranciškaus apaštaliniame paraginime „Amoris laetitia“. Krikščionių bendruomenė, pasak kardinolo, yra „provokuojama suprasti“ kaip svarbu perteikti grožį to, ką žinome apie santuokos, šeimos ir žmogiškojo lytiškumo tikrąją prigimtį. Antra vertus,  Bažnyčia atidžiai ir kantriai turi įsiklausyti į asmenų ir šeimų sunkumus. Vienas iš didžiausių sunkumų yra skurdas.

Pasak kardinolo, naujoji knyga, skrupulingai surinkti ir joje pateikti dokumentai yra geras pagrindas naujoms įžvalgoms. Dokumentai aiškiai rodo dėmesio slinkimą nuo sielovadinės perspektyvos apie tai, kokiu būdu Bažnyčia „yra pasaulyje“, iki teologinės – moralinės, norint iš naujo pabrėžti moralinius principus ir jų privalomumą. Suprantama, šias abi perspektyvas galima subalansuoti, tačiau aptariamuoju laiku daugeliui autoritetų pritrūko tokios bažnytinės ir sielovadinės išminties.

Profesoriaus Marengo knyga taip pat išsklaido mitą, kad Paulius VI abejojo dėl enciklikos doktrininių principų. Iki knygos publikavimo buvo nežinomas faktas, jog Paulius VI atmetė vieną iš galutinių enciklikos variantų („De nascendae prolis“) būtent dėlto, kad jis apsiribojo vien griežtu doktrinos išdėstymu.

Tada ir ne vien tada, pasak kardinolo Parolino, nebuvo lengva suprasti, jog Bažnyčios „mokymas nėra nesikeičiantis monolitas, bet gyvas organizmas, kuris auga ir vystosi. Jo tikroji tapatybė nesikeičia, bet turtėja. Bažnyčia nudžiūtų, jei nesivystytų“. Popiežiaus Pranciškaus žodžiais, „vienas iš pagrindinių Vatikano II Susirinkimo indėlių buvo teologijos ir sielovados, tikėjimo ir gyvenimo atskyrimo peržengimas. Drįstu pasakyti, kad tai kažkiek pakeitė teologijos sampratą, tikinčiojo elgesio ir mąstymo būdą. (...) Doktrina nėra uždara sistema, nesugebanti kelti klausimų, abejonių, problemų“. Kardinolas Parolin išsakė viltį, kad knyga apie „Humanae vitae“ enciklikos genezę padės geriau suvokti šiuolaikinės Bažnyčios istorijos laikotarpį, patį ką tik šventuoju paskelbtą Paulių VI bei ieškoti atsakymų į naujas problemas ir naujus sunkumus. (RK / Vatican News)

2018 spalio 19, 17:28