Spalio 7 – Rožinio Marijos šventė

Rožinio Marijos šventė susijusi su konkrečia istorine situacija ir konkrečiu įvykiu. Šešioliktajame amžiuje Europos šalims kėlė grėsmę vis stiprėjanti ekspansyvi Osmanų imperija. Šią grėsmę pašalino jungtinio krikščionių laivyno pergalė prieš turkų laivyną prie Lepanto 1571 m. spalio 7 d.

Žiūrėdami į anuos įvykius iš mūsų laikų perspektyvos, vargu ar galime visiškai pateisinti tokį religinių ir politinių motyvų suplakimą. Vis dėlto, mums ar ne, tas mūšis yra mūsų istorijos dalis. Tokie yra faktai: krikščionių laivynas nugalėjo musulmonus; visas krikščioniškas pasaulis meldė šios pergalės; o jos sulaukus buvo tikima, kad nugalėta Marijai užtariant. Šiandien krikščionys stengiasi palaikyti gerus santykius su islamo išpažinėjais, tačiau tai nereiškia, kad turėtume nutylėti savo istoriją. Lygiai taip pat nereiškia, kad šiandien reikėtų didžiuotis kelių šimtų metų senumo ir visai kitam kultūriniam kontekstui priklausančia pergale.

Šių metų Rožinio mėnesio proga popiežius Pranciškus visą katalikų pasaulį pakvietė į kitą kovą – paprašė kiekvieną dieną kalbėti Rožinį ir melstis, kad Švenčiausioji Mergelė Marija ir šv. Arkangelas Mykolas gintų Bažnyčią nuo velnio, siekiančio mus atskirti nuo Dievo ir supriešinti vienus su kitais.

Popiežius prašo kiekvieną dieną kalbamą Rožinio maldą užbaigti nuo seniausių laikų žinoma invokacija: „Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja! Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir palaimintoji!“, o taip pat kalbėti popiežiaus Leono XIII sukurtą maldą arkangelui Mykolui: „Šventasis Arkangele Mykolai, gink mus kovoje ir saugok nuo velnio niekšybės ir žabangų. Nuolankiai meldžiame, kad Dievas jį sutramdytų, o tu, dangaus galybių Kunigaikšti, šėtoną ir visas piktąsias dvasias, kurios pasaulyje tyko pražudyti sielas, Dievo galybe nugramzdink į pragarą. Amen”.