Baltarusija: UNESCO pripažinimas Budslavo atlaidams
Budslavo (Baltarusija) katalikų atlaidai pelnė UNESCO pripažinimą. Stebuklingojo Dievo Gimdytojos Marijos paveikslo atlaidai, vykstantys Budslavo mažojoje bazilikoje Baltarusijos šiaurės vakaruose, Minsko ir Mogiliovo arkivyskupijoje, įrašyti į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.
Sprendimas priimtas UNESCO tarpvyriausybinio komiteto sesijoje Port Luise, Mauricijuje, lapkričio 28 d.
Popiežiaus šv. Jono Pauliaus II bule Budslavo bažnyčiai 1994 metais suteiktas Mažosios bazilikos titulas. Kardinolas Kazimierz Świątek 1988 metais karūnavo stebuklingąjį Marijos su kūdikiu paveikslą popiežiškomis karūnomis, Baltarusijos Vyskupų konferencijos sprendimu Budslavo mažoji bazilika paskelbta Baltarusijios nacionaline šventove, o joje gerbiamai Mergelei Marijai suteiktas Baltarusijos gynėjos vardas.
UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo portale nurodyta, kad atlaidai vyksta Budslavo kaime Minsko regione. Tūkstančiai žmonių iš visos Baltarusijos ir kitų šalių nuo XVII šimtmečio kasmet pirmąjį liepos savaitgalį dalyvauja atlaiduose. Kai kurie piligrimai į atlaidus keliauja pėsčiomis. Marijos, Baltarusijos tautos globėjos, paveikslas garsus dėl daugybės stebuklų, o Budslavo vietovė – kaip menamų Marijos apsireiškimų 1588 metų liepą vieta.
UNESCO portalas toliau pasakoja, jog atlaidams būdingas kunigų svetingumas pasitinkant piligrimus, Mišių aukojimas, žvakių procesija naktį su Marijos paveikslu, jaunimo maldos vigilija ir ištisos valandos maldų į Dievo Motiną. Ši tradicija yra integrali Budslavo bendruomenės istorijos ir kultūros dalis; nešantieji paveikslą yra visų kartų ir socialinės padėties žmonės. Atlaiduose dalyvauja šeimos ir įvairaus amžiaus tikintieji, tokiu būdu ugdomi skirtingų kartų ryšiai. Vietiniai gyventojai labai didžiuojasi Marijos ikona, dalijasi apie ją sukauptomis žiniomis. Vietiniai gyventojai labai svetingai priima piligrimus, kviečia juos į savo namus, vaišina. Piligrimai, apsilankantys Budslave, sužino apie baltarusių vietinius papročius, atlaidų apeigas, vietinės amatininkystės ir virtuvės papročius. Be aprašymo, UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo portalas paskelbė Budslavo atlaidų nuotraukų ir beveik devynių minučių trukmės video įrašą:
Video pristatyme pasakojama kaip Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1504 metais padovanojo Vilniaus bernardinams mišką netoli Dauginavos, dabartinėje Baltarusijoje. Čia buvo kertami medžiai ir plukdomi į Vilnių Bernardinų bažnyčios statybai. Bernardinų broliai miške įkūrė eremą – brolių vadinta „būda“. Iš čia kilo Būdos vardas, ilgainiui virtęs Budslavu. Pasak istorikės Rūtos Janonienės, Būdos eremas ilgainiui išaugo į vieną garsiausių Lietuvos bernardinų provincijos vienuolynų.
Stebuklingo Budslavo Marijos paveikslo atsiradimas Būdoje siejamas su popiežiumi Klemensu VIII, kuris asmeniškai Marijos paveikslą padovanojęs LDK didikui Jonui Pacui, Minsko vaivadai, padrąsindamas lietuvį už nuoširdžią atgailą ir sugrįžimą į Katalikų Bažnyčią.
Budslavo Marijos Ikona yra Hodegetrijos tipo, t.y. vaizduojanti Mariją kaip „Kelio rodytoją“, panašiai kaip Šiluvos „Marija Snieginė“ ir abiejų pirmavaizdis „Salus populi romani“, esantis Didžiojoje Marijos bazilikoje Romoje.
Budslavo Dievo Motina Marija ant kairės rankos laiko Kūdikį Jėzų, kuris dešine ranka laimina, o kairėje tiesia Motinai granatmedžio obuolį – vaisingumo ir amžinojo gyvenimo simbolį, o motina Marija dešine ranka rodo į savo Sūnų.
Budslavo Marijos šventovėje 2013 metais lankėsi popiežiaus Pranciškaus ypatingas pasiuntinys, šiemet Romoje miręs, kardinolas Jean-Louis Tauran. Kardinolas vadovavo Marijos paveikslo atvežimo į Budslavą keturių šimtų metų jubiliejaus uždarymo Mišioms. Popiežiaus ypatingas pasiuntinys pavedė Baltarusiją Dievo Motinos globai, katalikų bendruomenei priminė susitikimo su Kristumi grožį ir pripažino, jog kelionės Baltarusijoje metu sustiprėjo jo tikėjimas. (SAK / Vatican News)
