„Mūsų tikėjimas auga, kai matome kitų liudijimus“
Vysk. J. Ivanauskas: Kadangi kunigas Marius pradėjo kanonizacijos proceso postulatoriaus pareigas, dėl to mes atvykome į Romą, į Šventųjų skelbimo kongregaciją, kur kunigas Marius bus oficialiai pristatytas. Jis yra svarbiausias žmogus šiame procese. Tai labai svarbi pareigybė tiek rūpinantis palaimintojo Teofiliaus kultu, žinios skleidimu, tiek kartu ypatingu dėmesiu tam, kas buvo ypač svarbu palaimintojo Teofiliaus gyvenime, maldos gyvenime: Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, dalyvavimui Šventųjų Mišių aukoje, atvirumui meilės tarnystei. Labai džiugu, kad Lietuvoje yra tikrai daug žmonių, kuriems Teofilius yra brangus ir kurie per Teofilių perskaito ir Evangeliją. Noriu palinkėti kunigui Mariui tos evangelinės nuotaikos, kurią turėjo palaimintasis Teofilius. O visiems mūsų žmonėms, kurie su pasitikėjimu, ypač ligoje, kreipsis prašydami Teofiliaus užtarimo, linkiu, kad jie patirtų tai, kas dera su Viešpaties valia ir kad tai būtų liudijimas ir ženklas Teofiliaus kanonizacijai.
Kun. Marius Talutis: Kadangi nesi žmogus vienas, kadangi tai komandinis darbas, labai svarbus mūsų visų vieningas veikimas – tiek vyskupo ordinaro, tiek visos vyskupijos bendruomenės, tiek visų Lietuvos žmonių. Aš labai norėčiau padrąsinti kiekvieną žmogų, kad Dievui nėra negalimų dalykų, kad Dievui viskas yra įmanoma. Dievo visagalybė – žinia, kad Dievui nėra negalimų dalykų – mums ateina per šventųjų užtarimą. Teofiliaus gyvenime mes matome Dievo vedimą. Dievas jį išvesdavo iš baisiausių situacijų. Dėl to ir žmogus, kuris serga ar yra atsidūręs tamsoje, ar jam atrodo, kad gyvenime jau nėra išeities, ar jį slegia priklausomybės gali turėti drąsos ir pasitikėti šventųjų užtarimu. Palaimintojo Teofiliaus užtarimas ypatingai svarbus dėl to, kad jis yra kankinys. Jo ištikimybė Viešpačiui yra labai didelė. Tuo galime pasitikėti, su tuo galime priimti problemas, iššūkius, artėti link išgijimo, link Viešpaties, tuo galime dalytis su kitais. Mūsų tikėjimas auga, kai girdime kitų žmonių liudijimus.
Palaimintasis Teofilius sakydavo: „Kai meldžiuosi, nieko nebijau“.
Kun. Marius Talutis: Palaimintojo Teofiliaus žodžiai „Kai meldžiuosi, nieko nebijau“ iš tiesų daug sako. Tačiau tai nebuvo tik graži frazė, kurią gali sau mesti, tai žodžiai patvirtinti gyvenimu, yra iliustruoti Solovkais, Vladimiro kalėjimu, Potma, persekiojimais, mušimu, nuodijimu, nuolatiniais grasinimais. Šie žodžiai išsipildo jo laikysenoje. Šie žodžiai ir mums yra padrąsinimas melstis.
Nuo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos praėjo jau beveik dveji metai. Kiek naujas palaimintasis dalyvauja Bažnyčios Lietuvoje gyvenime, jos maldoje?
Vysk. J. Ivanauskas: Tikrai palaimintasis Teofilius jau tapo ne tik Kaišiadorių vyskupijos, bet, manau, didžia dalimi visos Bažnyčios Lietuvoje savastimi, savaime suprantama palaimintuoju, Dievo žmogumi, į kurį drąsiai kreipiasi žmonės savo malda. Daug žmonių asmeniškai namuose meldžiasi ar tai kentėdami ligą, ar turėdami kokių rūpesčių, ar tiesiog drauge melsdamiesi. Šventieji, palaimintieji dalyvauja Bažnyčios gyvenime. Mes tikime šventųjų bendravimą.
Artėja gavėnios metais. Praeitų metų pabaigoje kun. Marius Talutis, tvarkydamas daiktus Kaišiadorių katedroje, surado palaimintojo Teofiliaus rožinius, labai svarbius, apie kuriuos mes žinojome iš kai kurių šaltinių. Tai iš duonos pagaminti rožiniai Teofiliui būnant tiek Solovkuose, tiek vėliau Vladimire. Kartu surastas rožinis, kurį jis parsivežė iš Šventosios Žemės. Tai iš tiesų didelės brangenybės. Mes norime pradėti gavėnią, pirmąjį gavėnios sekmadienį, kovo 10 d. 10 val. Šventosiomis Mišiomis, kurių metu tikintieji galės pamatyt tuos rožinius. Mes pradedame gavėnią su Teofiliumi kartu apmąstydami Kristaus kančią, kartu apmąstydami kaip tą kančią užantspaudavo savo gyvenimu palaimintasis Teofilius. Pradėdami gavėnios metą esame kviečiami būti Kristaus liudytojais, turėti širdyje atvirumo Dievo Žodžiui ir Evangelijos veikimui mumyse, su pasninku, nuolankumu, malda, artimo meilės darbais – taip, kaip Bažnyčia mus kviečia – kad į gavėnios liturginį laikotarpį eitume išpažindami tikėjimą: „Tikiu šventųjų bendravimą“, kad gavėnios metas mums padėtų giliai pajausti Kristaus kančią per mūsų laikmečiui artimo žmogaus kančią ir ištikimybę Jėzui.
Labai ačiū
