Paryžiaus arkivyskupas. Bažnyčios atstatymas
„Ar galite man pasakyti, koks yra skirtumas tarp akmenų sankaupos ir katedros?“, – balandžio 18 dienos Krizmos Mišių homilijoje retoriškai klausė Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit. Šios Mišios su kunigais turėjo vykti Dievo Motinos katedroje, tačiau gaisras privertė jas perkelti į šv. Sulpicijaus bažnyčią.
„Toks pats skirtumas, kuris yra tarp ląstelių rinkinio ir žmogaus asmens. Akmenų sankaupa, ląstelių rinkinys yra tik beformė masė. Katedroje ir asmenyje yra sąrangos pradas, vienybės pradas, kūrybingumas. Kitas dalykas, kuris vienija katedrą ir asmenį yra jiems duodamas patepimas, kuris išreiškia transcendenciją, dievišką dvelksmą juose, suteikia sakralumo pobūdį“, – tęsė arkivyskupas Aupetit.
„Mūsų katedra yra parklupdyta. Mes kaip ji – sukrėsti, tačiau neparblokšti. Mes žinome, kad ji kažkas kita, nei akmenų sankaupa. Viso pasaulio reakcija tai liudija“, – pažymėjo prancūzų ganytojas. Katedra bus atstatyta. Tačiau, kad ji būtų visiškai atstatyta, jos atstatymas turi eiti petys į petį su tikėjimo bendruomenės statymu. Arkivyskupas priminė garsųjį šv. Pranciškaus gyvenimo epizodą, kai jis išgirdęs Viešpaties prašymą „atstatyti jo bažnyčią“ ėmėsi vienos akmeninės bažnytėlės restauravimo. Tačiau vėliau suprato, jog „atstatytas“ turi būti jo paties ir kitų gyvenimas. Arkivyskupas Aupetit meldė, užtariant Paryžiaus Dievo Motinai, tokio dvejopo atstatymo, su džiugia Velykų dvasia. (RK / Vatican News)
