Popiežiui emeritui – 92 metai
Nuo to laiko popiežius emeritas Benediktas XVI gyvena Vatikano Mater Ecclesiae vienuolyne. Viešumoje pasirodo labai retai, tik kai popiežius Pranciškus jį pakviečia svarbių įvykių proga. Tačiau prieš keletą dienų per 92 metų slenkstį žengiantis popiežius emeritas visus nustebino vokiečių spaudoje paskelbtu straipsniu su pastabomis apie tikėjimo ir krikščioniškosios moralės krizę kaip vieną seksualinio išnaudojimo skandalo priežasčių. Tekstas sukėlė gana gyvus debatus.
Negali būti kito priešnuodžio Bažnyčiai ir visam pasauliui kenkiančiam blogiui, kaip tik visiškas savęs patikėjimas Dievo meilei, rašo Benediktas. Ne mes patys esame Bažnyčios viltis, neįmanoma jos sukurti mūsų rankomis, pasitikint vien savo jėgomis. Ne mes patys esame Bažnyčios kūrėjai. Nes jei Bažnyčia suvokiama tik kaip politinis aparatas, tuomet ir krizė, kurią sukėlė kai kurių kunigų įvykdyti nusikaltimai, skatina žmones manyti, kad Bažnyčia – tai nevykęs kūrinys, kad reikia ją paimti į savo rankas ir perkurti iš naujo. Jei taip suvoktume Bažnyčią, ji negalėtų būti mūsų viltis, rašo popiežius emeritas.
Pasak Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos vyriausiojo redaktoriaus Andrea Tornielli, tokį giliai ir paprastai krikščionišką atsako į išnaudojimų sukeltą krizę aspektą matome ir Benedikto XVI, ir Pranciškaus pasisakymuose ir veiksmuose. Pirmadienį paskelbtame savo komentare Tornielli sugretina tris popiežių laiškus – Benedikto XVI laišką Airijos katalikams (2010 m.) ir du pernai paskelbtus popiežiaus Pranciškaus dokumentus – laišką Čilės katalikams ir laišką visai Dievo tautai. Panašiai kaip Benediktas prieš beveik devynerius metus, taip ir Pranciškus pernai rašė, jog pirmiausia reikia maldos ir atgailos, kad jautresnėmis akimis ir širdimis matytume kančią, kad trokštume eiti tiesos keliu. Bažnyčios hierarchijos pertvarkymas pats savaime negarantuoja atsinaujinimo. Paklusdami Šventosios Dvasios balsui Bažnyčios atsinaujinime turi dalyvauti visi jos nariai. (JM / VaticanNews)
