Jonas Paulius II: Mykolas Giedraitis moko mus mylėti Kristų
Krokuvos vyskupija gavo Šventojo Sosto leidimą pradėti kanoninį tyrimą dėl palaimintojo pripažinimo 2001 metų liepos 27 dieną. Šiam svarbiam žingsniui daug įtakos turėjo daugelio užmirštas popiežiaus Jono Pauliaus II 1985 metų laiškas Krokuvos arkivyskupui. Kreipdamasis į kardinolą Franciszeką Macharskį Mykolo Giedraičio mirties 500 metų jubiliejaus proga šv. Jonas Paulius II meldė „gailestingąjį Dievą, kad būtų paskubintas daug metų lauktos ir XVII amžiuje pradėtos Mykolo Giedraičio beatifikacijos atbaigimo aktas“.
Laiške yra kitų įdomių faktų ir įžvalgų apie kunigaikštį ir augustinų pasaulietį Mykolą Giedraitį, kurį Jonas Paulius II pakartotinai vadina vienuoliu, nors vėliau vykusio kanoninio tyrimo metu nebuvo galima įrodyti, kad Mykolas Giedraitis buvo davęs vienuolio įžadus. Tai tiesa, kad jis vilkėjo vienuolio abitą, tačiau tik kaip brolis tretininkas. Be to, beatifikacijos procese patvirtinta, jog kunigaikštis Mykolas Giedraitis Krokuvoje gyveno ne augustinų atgailos kanauninkų vienuolyne, bet atskirai mažame Šv. Morkaus bažnyčios kambarėlyje prie zakristijos.
Popiežius šv. Jonas Paulius II laiške, kurį 1985 metais išspausdino Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ lenkų kalba, atkreipė dėmesį į hagiografų perduotą tradicinį pasakojimą apie tai, kaip Jėzus Mykolui Giedraičiui suteikė nepaprastą privilegiją: Kristus su juo kalbėjos, jam patvirtino, kad jo pasirinktas nuolankus gyvenimas vienatvėje, apšviestas gilaus pamaldumo ir meilės, buvo teisingas: „Būki kantrus iki mirties ir suteiksiu tau gyvybės vainiką – pasakė jam Kristus“.
Popiežius Jonas Paulius II, kuris daug metų gyveno Krokuvoje ir buvo šios Bažnyčios arkivyskupas, laiške patikino savo įpėdinį Krokuvoje kardinolą Macharskį, jog tikintieji tiek Krokuvoje prie palaimintojo kapo, tiek Giedraičiuose, kur palaimintasis gimė, „dar šiandien mokosi iš Mykolo Giedraičio mylėti Kristų“.
„Jis mums gali dar daug ko pamokyti, taip, kaip amžiams bėgant mokė daugelio kartų žmones, gali pamokyti, kaip jį patį ugdė Kristaus Kryžius ir jo Motina. Evangelijoje šioji „mokykla“ suvokiama „širdies su kryžiumi“ dvasioje“, – rašė šv. Jonas Paulius II. „Jis mus moko visko, ko pats išmoko ir su mumis dalijasi viskuo, ką turėjo, t.y. kantrybės išmintimi.“
„Mykolas Giedraitis sėmėsi šios išminties iš Kryžiaus kontempliavimo“, – tęsia šv. Jonas Paulius II pridurdamas, jog „Kryžiaus kontempliavimas yra būdingas Mykolo Giedraičio dvasingumo bruožas. Uolus Kristaus kančios, apreiškusios Dievo meilę žmonijai, kontempliavimas jame sužadino meilę, kurią jis be paliovos liudijo, ir griežtą asketiškumą.“
„Šiandien ... prisimename šį „mažuose dalykuose ištikimą“ (Mt 25, 21) vyrą, kuris mūsų akyse iškyla visu ryškumu. Bažnyčia jį pagerbia ir meldžiasi prie jo relikvijų, prašydama gailestingąjį Dievą, kad mūsų kartos žmonės galėtų jo gyvenimo pavyzdžiu atrasti tikėjimo šviesą, vilties stiprybę ir meilės uolumą.“
Laiško pabaigoje popiežius dvasiškai apkabino visus susirinkusius prie pal. Mykolo Giedraičio kapo Krokuvoje ir esančius Vilniaus vyskupijoje, kurioje prasidėjo Mykolo Giedraičio gyvenimo ir per krikštą jo šventumo kelias, visiems suteikė savo apaštališkąjį palaiminimą. Laišką popiežius Jonas Paulius II pasirašė 1985 metų balandžio 25 dieną Vatikane.
Krokuvos arkivyskupas kardinolas Franciszekas Macharskis 1985 m. gegužės 4 d. aukojo jubiliejaus Mišias prie Mykolo Giedraičio kapo, o jam parašytą popiežiaus Jono Pauliaus II laišką jis perskaitė per Mišias Krokuvos Mergelės Marijos bazilikoje, kurias 1985 metų gegužės 11 d. aukojo tuometinis Lenkijos Bažnyčios primas, Varšuvos arkivyskupas kardinolas Jozef Glemp. (SAK / Vatican News)
