Po dviejų savaičių popiežius keliaus į Rumuniją
Kaip nurodyta jau prieš kelis mėnesius paskelbtoje kelionės programoje, į Rumunijos sostinės Bukarešto oro uostą popiežiaus lėktuvas atskris gegužės 31-osios, penktadienio, priešpietį. Po sutiktuvių oro uoste, oficiali pasisveikinimo ceremonija vyks prezidentūroje. Popiežius pasakys kalbą valdžios atstovams, politikams ir diplomatiniam korpusui. Pirmąją vizito dieną popiežius taip pat susitiks su Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu, pasakys kalbą sinodo nariams, užsuks pasimelsti į ortodoksų katedrą. Paskutinis pirmosios vizito dienos įvykis bus Mišios, kurias Pranciškus aukos Bukarešto katalikų Šv. Juozapo katedroje.
Birželio 1-osios rytą popiežius išvyks į Šumuleu–Čuk Marijos šventovę, už daugiau kaip 200 km į šiaurę nuo Bukarešto, ir aukos ten Mišias. Šeštadienį po pietų numatytas vizitas Jasų mieste, Rumunijos šiaurės rytuose, prie pat sienos su Moldova. Pranciškus aplankys vyskupijos katedrą, po to miesto aikštėje vyks susitikimas su šeimomis ir jaunimu.
Sekmadienio, paskutinės vizito dienos, rytą popiežius lankysis centrinės Rumunijos Blažo mieste. Vadovaus Eucharistijos liturgijai rytų apeigomis, kurios metu bus paskelbti palaimintaisiais septyni Rumunijos graikų apeigų katalikų vyskupai kankiniai, tarnavę komunistų persekiojimų laikais. Ten pat įvyks ir susitikimas su romų atstovais iš visos Rumunijos.
Rumunijoje gyvena beveik 20 milijonų žmonių, kurių dauguma yra krikščionys ortodoksai. Lotynų ir graikų apeigų katalikai sudaro tik apie 7 procentus gyventojų. Katalikų Bažnyčia turi šešias lotynų apeigų vyskupijas, šešias graikų apeigų vyskupijas, vieną armėnų katalikų vyskupiją ir kariuomenės ordinariatą. Rumunijos vyskupų konferencijai priklauso ir bendrą istoriją su Rumunija turinčios Moldovos sostinės Kišiniovo vyskupas.
Petro įpėdinis į Rumuniją sugrįžta praėjus dvidešimčiai metų po pirmojo vizito. 1999 m. gegužės 7–9 dienomis Rumunijoje lankėsi šv. Jonas Paulius II. Tuo metu Rumunijos visuomenė ruošėsi minėti dešimtąsias laisvės atgavimo metines. Tris su puse dešimtmečio valdžiusio Nicolae Ceaușescu mirtimi 1989 m. gruodį Rumunijoje baigėsi komunistų režimo laikai. Netrukus po to, 1990 m. pradžioje, atgavo laisvę komunistų persekiota ir uždrausta Rumunijos graikų apeigų Katalikų Bažnyčia. „Dievui padedant, sunki komunistų valdymo žiema pasibaigė ir šiandien gyvename laisvės pavasarį. Tačiau visi puikiai suprantame, jog reikia laiko, kantrybės ir ištvermingo darbo, kad visiškai užgytų praeities žaizdos“, – kalbėjo Jonas Paulius II 1999 m. gegužės 7 d. atvykęs į Rumuniją.
Tą kartą popiežių Joną Paulių II į Rumuniją kartu su prezidentu ir katalikų vyskupais į Rumuniją pakvietė ir tuometinis Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Teoktistas. Jį aplankęs patriarchato rūmuose, Jonas Paulius II sakė: „Atvykęs kaip piligrimas šiandien trokštu jums pasakyti, kaip labai visa Katalikų Bažnyčia jus myli. Ir ortodoksai, ir katalikai patyrė tą pačią priespaudą; ir katalikai, ir ortodoksai buvo surakinti tomis pačiomis grandinėmis. Tačiau pragaro vartai nenugalėjo Kristaus Bažnyčios. „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai”. Šiuos žodžius apaštalas Paulius skyrė nesutariančiai krikščionių bendruomenei. Šie apaštalo žodžiai tinka visiems ir visada. Šie žodžiai skirti mums. Tai ne priekaištas ir ne smerkimas, bet karštas raginimas. Katalikų ir ortodoksų santykiuose būta nesusipratimų, kaltinimų ir priešiškumo. Tačiau kartu žinome, kiek daug dalykų mus vienija. Čia, Rumunijoje, mus vienija kartu kelta priespaudos našta ir bendras mūsų kankinių liudijimas“, – kalbėjo Jonas Paulius II Rumunijoje.
1999 m. gegužės 9-osios rytą Jonas Paulius II dalyvavo patriarcho Teoktisto vadovaujamoje Eucharistinėje liturgijoje. Pabaigoje jie abu suteikė palaiminimą. Tos pačios dienos popietę patriarchas Teoktistas dalyvavo popiežiaus aukojamose Mišios, kurios irgi baigėsi abiejų kartu suteiktu palaiminimu. Mišių dalyviai ir vėliau žmonės Bukarešto gatvėse popiežių ir patriarchą sveikino šaukdami: „Unitate! Unitate!“ (Vienybė! Vienybė!). Popiežiaus ir patriarcho žodžiai ir gestai, kaip ir eilinių tikinčiųjų spontaniška reakcija, žadėjo naujų katalikų ir ortodoksų santykių eros pradžią. Tačiau vėliau entuziazmas nuslūgo, vėl atsimintos senos nuoskaudos. Nors bendra katalikų ir ortodoksų santykių Rumunijoje būklė gera, tačiau anas entuziazmo proveržis prisimenamas kaip į glaudesnį bendradarbiavimą neišsisiišvystęs epizodas. Tikimasi, kad ano vizito nuotaikas atgaivins po dviejų savaičių prasidėsiantis popiežiaus Pranciškaus vizitas. (JM / VaticanNews)
