Ordino vyresnysis ne problemų sprendimui, o iniciatyvų drąsinimui

Išrinkimo dieną homiliją sakė t. Timothy Radcliff OP, žinomas britų teologas, kuris pats ėjo dominikonų ordino vyresniojo pareigas nuo 1992 iki 2001 metų. Jis kvietė melsti Šventąją Dvasią, kad ši išblaškytų baimę taip, kaip kadaise išblaškė pirmųjų Jėzaus mokinių baimes.

Baimės yra ir gali būti įvairios. Nesėkmės, ambicingų projektų žlugimo baimė. Baimė Vakaruose dėl čionykščių ordino provincijų išlikimo. Sunkių klausimų baimė. Kai kurie seni broliai bijo jaunų brolių svajonių ir užmačių. Todėl reikia melsti, kad Šventoji Dvasia išlaisvintų iš baimių, ypač ateities baimės. T. Radcliff citavo savo bendratautį br. Herbertą McCabe, kuris dažnai kartodavo: „Jeigu tu myli, būsi sužeistas, galbūt net nužudytas. Tačiau jei nemyli, jau esi negyvas“. Jei nedrįsime būti trapiais, nieko nedrįsime. 

T. Timothy Radcliff OP doninikonų ordinui vadovavo 1992 - 2001 metais

„Mes taip pat meldžiame Dvasią mums vadovauti renkant naująjį Ordino vyresnįjį. Jis neturi būti šauniausias žmogus iš visų, kuris mus išlaisvins. Šventoji Dvasia tą padarys, o ne ordino vyresnysis. Pastarojo pagrindinis vaidmuo yra remti provincijas ir brolius, kuriuos Dvasia šaukia drąsiai misijai. Visada bus žmonių, kurie bandys užgesinti naujas iniciatyvas, nes tai rizikinga, nes jau ir taip darome per daug, nes tai gali būti blogai suprasta, nes nesaugu, nes gali nesuveikti. Vyresniojo vaidmuo yra atsispirti tokiai baimei. Mes turime šimtus jaunų ir puikių brolių, kurie nori padaryti kažką truputį pašėlusio. Mes turime būti realistiški, tačiau niekada neturime jų gąsdinti“, – kalbėjo britų dominikonas, priminęs pirmuosius angelų žodžius po Prisikėlimo moterims – „nebijokite“.

Į aštuntąją dešimtį įžengęs dominikonas taip pat palinkėjo, kad nei broliai, nei vyresnieji – vienuolynų priorai, provincijolai, ordino vyresnysis – neregėtų vyresniųjų vaidmens vien kaip „problemų sprendėjų“. Nes tada gali paaiškėti ne vien brolių problemos, bet ir tai, kad patys broliai yra problemos. Ir kuo mažiau brolių, tuo mažiau problemų. Panašiai, kaip kad idealioje ligoninėje, kurioje nėra ligonių.

Žinoma, problemos turi būti sprendžiamos, tačiau pagrindinė vyresniųjų ir ordino vyresniojo perspektyva turi būti kita: jie turi būti apaštalinio kūrybingumo žadintojai ir  kurstytojai.

Mokiniams pasirodęs Jėzus palinkėjo taikos. Iš tokios taikos gimsta pamokslavimas. Nors yra įtampų ir, kartais, konfliktų, ordinas gyvena taikoje ir ordino vyresniojo užduotis yra ją išlaikyti, pridūrė t. Timothy Radcliff OP. Pasak jo, taika yra griaunama, kai žmonės pradeda užsidaryti į mažus ideologinius – liberalius, tradicionalistų, progresyvius – kambarius ir juose užsirakina. Žmonės užsirakina, taip pat ir su žiniasklaidos pagalba, savo burbuluose, kuriuose kalba tik su panašiai mąstančiais. Pasaulis padalinamas į „mus ir juos“, „gerus ir blogus“, „baltus ir juodus“. Būtent iš tokio mentalinio kalėjimo savo pamokslavime katarams bandė išvaduoti šv. Dominykas. Katarams pasaulis dalijosi į tyrus ir netyrus, jiems egzistavo geras Dievas ir blogas dievas.

Šv, Dominykas

„Šiandien mums reikia vyresniojo, kuris neleistų ordinui pasidalinti į partijas, kuris myli erdvią katalikybės tiesą. Evangelijos sako, kad mokiniai apsidžiaugė išvydę Viešpatį. Visas mūsų pamokslavimas gimsta iš to džiaugsmo. Be džiaugsmo mes švaistome savo laiką. Tesuteikia Viešpats mums džiugų vyresnįjį“, – sakė britų pamokslininkas.

Filipinuose gimęs t. Gerard Francisco Parco Timoner OP yra pirmasis dominikonų vyresnysis iš Azijos. Iki šiol absoliuti dauguma vyresniųjų buvo europiečiai, dažniausiai ispanai ir italai. Tai neabejotinai turės įtakos jo perspektyvai. Iškalbingas ir pats faktas, jog generalinė dominikonų kapitula surengta Vietnamo Bien Hoa mieste, o ne Romoje ar kitur Europoje. Nors Vietname katalikai sudaro mažumą, dominikonų provincija yra stipri ir klestinti. Jai priklauso 400 brolių, 2500 seserų, o su dominikonais susijusiose asociacijose dalyvauja per 117 000 pasauliečių.

T. Timoner ėjo įvairias atsakingas pareigas Filipinų dominikonų provincijoje ir šv. Tomo Akviniečio universitete Maniloje. Tai vienas iš pagrindinių krašto universitetų, siūlantis tiek gamtamokslių, tiek humanitarinių disciplinų programas, lankomas dešimčių tūkstančių studentų. Tarp kitų dalykų, dominikonas filipinietis vadovavo seminarijai ir nuo 2014 metų popiežiaus Pranciškaus paskyrimu yra Tarptautinės teologinės komisijos narys, šiose pareigose jis pataria įvairiais klausimais popiežiui ir Tikėjimo mokymo kongregacijai. (RK / Vatican News)