Maria Teresa Chiramel Mankidiyan skelbiama šventąja
1903 m. Maria Teresa Chiramel Mankidiyan vietos arkivyskupo paprašė leidimo statyti rekolekcijų namus. Tačiau jos prašymas buvo atmestas ir ji buvo skatinama prisijungti prie pranciškonių klarisių kongregacijos. Maria Teresa Chiramel Mankidiyan siūlymo nepriėmė, tačiau praėjus 9 metams papildė karmeličių kongregacijos gretas. Tiesa, joje išbuvo vos kelis mėnesius. Galiausiai, 1913 m. arkivyskupas palaimino Teresos sumanymą įkurti Šventosios šeimos seserų vienuoliją ir Teresa tapo jos vyresniąja, o trys draugės, su kuriomis Maria Teresa lankydavo vargstančiuosius, tapo pirmosiomis postulantėmis.
Maria Teresa Chiramel Mankidiyan praktikavo griežtą asketizmą, buvo mistikė, patirdavusi stigmų atsivėrimą bei regėjimus. Po vieno iš Švč. M. Marijos regėjimų ji papildė tėvų Teresės Avilietės garbei pasirinktą vardą Marijos vardu. Ji taip pat buvo žinoma dėl savo aktyvios veiklos: mažiau nei per 12 metų, įskaitant ir Pirmojo pasaulinio karo laikotarpį, Maria Teresa atidarė dvi mokyklas, tris vienuolinius namus, našlaičių prieglaudą, dvejus nakvynės namus.
1926 m. birželio 8 d., ištarusi: „Jėzau, Marija ir Juozapai, atiduodu jums savo širdį ir sielą“, ji mirė.
1982 m. buvo pradėta Teresos Chiramel Mankidiyan beatifikacijos byla, o 2000 m. balandžio 9 d. popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė palaimintąja. Kanonizacija – 2019 m. spalio 13 d. (AČ / Vatican News)
