Kun. R. Gudlinkis: prakalbinti žmogaus širdį nėra lengva

Kun. R. Gudlinkis: Didelis džiaugsmas mums, žmonėms iš Lietuvos, dalyvauti tokiuose tarptautiniuose susitikimuose,  kurie organizuojami čia, Vatikane, ir gražu, jog dalis katechetikos centrų, Lietuvos vyskupijų pastoracinių centrų darbuotojų atsiliepė ir atvažiavo, rado galimybę būti šiame renginyje. Iš Lietuvos atvykome dvylika žmonių, dauguma iš Vilniaus, Panevėžio, Telšių ir Kauno. Džiugu, kad šis būrelis žmonių išgirdo koonferencijos pranešimus, tikimės, kad nemažai išgirstų gražių minčių galėsime pritaikyti ir savame krašte, bendrame pastoracijos darbe, vienybėje su visuotine Bažnyčia. 

Kokie pranešimai ar pranešėjai įsiminė?

Kun. R. Gudlinkis: Sunku išskirti vieną, nes kiekvienas pristatymas turėjo savo mintį arba aktualesnę tematiką, nors ir ne vaizdžiai pateiktą. Kai kurių pranešėjų įspūdinga kalba, retorika. Tačiau manau, kad kiekvieną kartą, kai į tokius susitikimus ateina Šventasis Tėvas ir prabyla į mus, jo žodis, nors ir trumpas, būna konkretus ir gilus, pasiekia kiekvieno širdį. Kalbant apie kitus pranešėjus, galbūt išskirčiau Rupniką (kun. Marko Ivan Rupnik – red.), kuris giliomis įžvalgomis pristatė kerygmos temą, Evangelijos skelbimo temą, lygindamas ją su meno ir grožio perspektyva (...). Labai daug kam, asmeniškai ir man, patiko jo pranešimas. Žinoma, patiko ir kongregacijos vadovo arkivyskupo Fisichella pranešimas, jis visada turi ką pasakyti. Jo žodis trumpas, tačiau visada aktualus ir konkretus. 

Kaip ir kokių evangelizavimo kelių ieškoma Lietuvoje?

Kun. R. Gudlinkis: Žinoma, kiekviena vyskupija žvelgia į savo poreikius ir analizuoja esamą situaciją, ieško kelių, kurie arčiausiai žmogaus ir padeda jam atpažinti Dievo Žodį, esantį gyvą jų tarpe. Tų kelių yra daug, jais eina tradicinė katechezė parapijose, įvairūs judėjimai ir vienuolijos, kurdami bendrą pastoracinį gėrį Lietuvoje. Tų kelių visada reikia ieškoti, ypatingai dabar, kai keičiasi pasaulis, žmogaus pažinimas, jo bendrystė su kitais. Pasiekti žmogų, prakalbinti jo širdį niekada nėra paprasta ir lengva, nebuvo ir seniau. Atpažinti laiko ženklus, juos perskaityti ir rasti priemonę prabilti į žmogaus širdį yra kiekvienos kartos ir kiekvienų metų užduotis, kiekvieno katecheto, kunigo ar vyskupo savojoje vyskupijoje atsakomybė. Jie ieško šių sprendimų, ieško geriausių kelių. 

Ačiū. (RK / Vatican News)