„Caritas Internationalis”: tegu humanitarinė pagalba nebūna mažinama
Videokonferencijoje kalbėjo kardinolas filipinietis Antonio Tagle, „Caritas Internationalis“ konfederacijos pirmininkas, taip pat generalinis sekretorius Aloysius John. Situaciją ir problemas komentavo Pietų Afrikos Respublikos „Caritas“ pirmininkas kardinolas Wilfrid Fox Napier ir Rita Rhayem, vadovaujanti nacionalinei Libano „Caritas“ organizacijai.
Daug dėmesio buvo skirta Artimiesiems Rytams, ypač Sirijai. Ilgamečio karo nuniokotos valstybės žmones sekina tarptautinės sankcijos, o dabar ir koronaviruso pandemija. „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius Aloysius John išreiškė dideles abejones dėl Sirijai taikomų ekonominių sankcijų tikslingumo. Jomis, pasak jo, nepasiekta trokštamų rezultatų, sankcijos nepaveikė tų, prieš kuriuos buvo nukreiptos. Tačiau prisidėjo prie paprastų žmonių skurdaus gyvenimo. Maisto kainos nepaprastai išaugo, daug šeimų nebeišgali nusipirkti pakankamai pilnaverčio maisto. Tai ypač pavojinga mažamečiams, nes yra sutrikdoma jų fizinė ir psichologinė raida. Vaikystėje patirto badmiriavimo pasekmes sveikatai jie gali jausti visą gyvenimą, taip pat ir tada, kai maisto nebetrūksta. Vargšai, vaikai, moterys ir seneliai sumoka didelę maisto trūkumo kainą. Nors sankcijos yra politinis instrumentas, jos neturi būti taikomos vienpusiškai, nes tokiu atveju rizikuojama sugriauti nekaltų civilių gyvenimus.
Pasak „Caritas Internationalis“ vadovo, šiuo metu visų žvilgsniai krypsta į Libaną, kuris ilgą laiką buvo religijų ir kultūrų sugyvenimo pavyzdys, o dabar atsidūrė ant prarajos slenksčio. Libanas taip pat yra tiltas, kuriuo tiekiama labai daug humanitarinės pagalbos Sirijai ir Irakui. Jeigu šis tiltas būtų sugriautas, pasekmės būtų katastrofiškos. „Šiandien 75 procentams libaniečių reikia pagalbos, vietos valiuta prarado 80 procentų vertės“, – sakė Libano „Caritas“ vadovė.
Aloysius John pakartojo popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi į turtingas valstybes, kad šios sumažintų neturtingų valstybių skolas, nes jos gula ant vargšų pečių ir neleidžia jiems išsprūsti iš skurdo rato. Kita vertus, teikiama pagalba turi būti skirstoma per patikimas organizacijas, kurios tiesiogiai dirba su skurdžiomis bendruomenėmis ir padeda jų tvariam vystymuisi.
Pasak „Caritas Internationalis“ kasmetinės ataskaitos, šiuo metu yra vykdomi projektai keturiolikoje šalių, kurios patyrė vienokio ar kitokio pobūdžio nelaimes ir jaučia skubios humanitarinės pagalbos poreikį. Dešimtys dabartinių projektų susiję su apie devyniais milijonais asmenų. Asmenims ar šeimoms siunčiami būtiniausi daiktai – higienos reikmenys, maistas, rūbai, antklodės, vaistai. Nors skaičiai gali pasirodyti nemaži, atsiliepiama tik į dalį visų stokojančių poreikių.
„Caritas Internationalis“ videokonferencijoje pabrėžta netipinė situacija: pandemijos pasekmės kirto didžiausių humanitarinių donorių ekonomikoms – Europai, JAV, Japonijai, Kinijai. Kyla rizika, kad tarptautinei pagalbai skirti fondai bus nukreipti vidinėms problemoms spręsti. „Caritas Internationalis“ prašo to išvengti, mat ten, kur keliauja humanitarinė pagalba, žmonių gyvenimas yra vis dėlto sunkesnis.
„Caritas Internationalis” vadovai taip pat pabrėžė, kad turi keistis pagalbos pobūdis. Skubiais atvejais šalpa yra reikalinga, tačiau nėra perspektyvu visą pagalbą suvokti kaip paprastą šalpą. Pasak „Caritas Internationalis”, valstybės ir tarptautinės bendruomenės turi daugiau dėmesio skirti tokiai pagalbai, kuri padeda vietinėms bendruomenėms pačioms stotis ant kojų, kaip kad mikrokreditų mažiems verslams ir ūkininkams teikimas, mažų farmacijos bendrovių rėmimas, kad jos vietoje galėtų pagaminti nebrangių, tačiau labai reikalingų vaistų. (RK / Vatican News)
