Nanto vyskupijos pareiškimas dėl gaisro kaltininko
Iš pat pradžių buvo įtartas tyčinis padegimas, mat buvo pastebėti trys vienas nuo kito nutolę gaisro židiniai. Kaip informuoja Nanto vyskupija, ugnis sunaikino didžiuosius katedros vargonus. Jų branduolys buvo įrengtas 17 amžiaus pradžioje, vargonai keletą kartų buvo restauruoti, taip pat praplėstas jų registras. Gaisre pražuvo vienas žinomo 19 amžiaus dailininko Hippolyte Flandrin religinio turinio kūrinys, vaizdavęs šv. Klarą. Nanto vyskupijos „Facebook“ paskyroje paskelbtose nuotraukose taip pat matyti, jog ugnis pasiglemžė keletą medinių suolų, aprūko sienos. Dešimtys gaisrininkų gaisrą užgesino per dvi valandas, katedros struktūra buvo apsaugota.
Dieną po gaisro policija sulaikė ir apklausė vieną iš paskutinių asmenų, kuris lankėsi katedroje, – 39 metų amžiaus ruandietį, kuris prancūzų spaudoje įvardijamas tiesiog Emanueliu. Netrukus jis buvo paleistas. Pasak Nanto katedros rektoriaus, ruandietis buvo aktyvus ir ilgametis parapijos narys, patarnautojas, patikimas savanoris, vienas kelių asmenų, kurie vakarais uždarydavo katedrą.
Praėjus savaitei ruandietis vėl buvo sulaikytas ir šį kartą apklausoje pripažino savo kaltę, nors galutines išvadas pateiks teismas.
Spaudoje ir socialiniuose tinkluose buvo plačiai komentuotas faktas, kad ruandietis rizikavo prarasti pabėgėlio statusą ir nebegauti leidimo gyventi Prancūzijoje. Pasak žiniasklaidos, jis taip pat turėjo sveikatos sutrikimų, skundėsi valstybės institucijomis, priekaištavo vyresniesiems, jog nesulaukia pakankamos paramos. Spėliojama, kad padegimas galėjo būti migranto keršto arba nevilties gestas. Kalbėjo taip pat Nanto miesto prokuroras ir vyskupija.
Prokuroras Pierre Sennès pareiškė, kad sulaikytojo motyvai nėra aiškūs. Neabejotinai bus atlikta psichiatrinė ekspertizė ir padegėjo būklės įvertinimas. „Jo motyvų aiškinimas buvo labai paviršutiniškas ir nenuoseklus“, – komentavo prokuroras.
Liepos 28 dieną Nanto vyskupijos apaštalinis administratorius kun. François Renaud paskelbė notą, kurioje komentuoja katedros savanorio sulaikymą.
„Mes išgyvename prieštaringus jausmus: nuostabą, nesupratimą ir pyktį to žmogaus atžvilgiu, kuris pamynė jam parodytą pasitikėjimą. Taip pat užuojautą tam žmogui, kuris žengė tokį beprotišką žingsnį. Žmogus yra didesnis už savo veiksmus. Tai, kad Emanuelis yra užsienietis, kuris negalėjo susidoroti su savo teisine situacija, nieko nekeičia: jame esantis Kristus prašo būti priimtas. Daug metų Nanto bažnyčioje jis sutiko brolius ir seseris, kurie jį priėmė ir lydėjo įvairiose gyvenimo situacijose. Jis ne vien tarnavo Nanto katedroje ir kitose bažnyčiose, bet taip pat buvo susijęs su kitomis katalikiškomis organizacijomis. Jis gavo pagalbą ir pats ją teikė kitiems asmenims. Kas jį pastūmėjo atlikti tokį beprasmį veiksmą? Tai nustatys teisėsauga. Mes nesiekiame atlikti darbo tų, kurių pareiga yra atlikti tyrimą ir paskelbti nuosprendį. Tačiau mes budėsime, kad mūsų vyskupijos motininės bažnyčios – katedros – patirta žaizda nevirstų neapykantos ir brolybės neigimo žaizda Kristaus Bažnyčioje“, – rašo Nanto vyskupijos generalinis vikaras François Renaud, šiuo metu, kol bus paskirtas naujas vyskupas, taip pat einantis apaštalinio administratoriaus pareigas. (RK / Vatican News)
