Minsko augziliaras Kasabuckis. Faktai kalba apie persekiojimą
„Situacija sudėtinga ir nesuvokiama. Šiuo metu valdžios atstovai nepateikė jokių oficialių paaiškinimų. Arkivyskupas tuoj pat kreipėsi į valstybės pasienio tarnybos viršininką Anatolijų Lapo, tačiau atsakymo, kodėl pasieniečiai neįleidžia į tėvynę, iš jo negavo. Iš Balstogės, kur šiuo metu priverstas likti, ganytojas mūsų Bažnyčiai pasiuntė prašymą melstis, kad išsispręstų ir ši atskira situacija, ir visa visuomeninė-politinė krizė mūsų krašte. Mūsų metropolitas nenori, kad draudimas jam grįžti į tėvynę dar labiau komplikuotų ir taip sudėtingą situaciją“, – komentavo vyskupas Kasabuckis.
Arkivyskupija liko be pagrindinio ganytojo, o baltarusių episkopatas – be pirmininko. Komentuodamas tokią faktinę būklę Minsko ir Mogiliovo arkivyskupijos augziliaras pabrėžė, kad vyskupai turi būti itin solidarūs tarpusavyje dabartiniu metu ir Dievas jų neapleis.
Ką galima pasakyti apie Aliaksandro Lukašenkos rugsėjo 1-osios komentarus, jog arkivyskupas Kondrusiewiczius kišosi į politiką, vyko į Varšuvą konsultacijų ir gavo ten užduočių ir kad jo pilietybė yra tikrinama?
„Visi arkivyskupo Kondrusiewicziaus pareiškimai yra vieši ir laisvai prieinami, kiekvienas juos gali perskaityti ir pats pasidaryti išvadas. Katalikų Bažnyčios vyresnieji, visų pirma vyskupai, turi teisę ir pareigą nebūti abejingais tam, kas dedasi visuomenėje, ypač tokioje situacijoje, kuri susiklostė mūsų šalyje. Tai jau nebe politika, bet tikra humanitarinė krizė, kuri rizikuoja virsti katastrofa, jei nieko nebus daroma.
Apie kokią politiką yra kalbama? Mūsų metropolitas nerėmė nei vieno kandidato iki rinkimų ir po jų, nepaskelbė jokių politinių pareiškimų, tik kvietė sąžiningumui, atsakomybei, jėgos nenaudojimui ir dialogui“, – sakė vyskupas Kasabuckis, pritardamas, jog arkivyskupas kalbėjo tik Bažnyčios socialinės doktrinos ir pačios Baltarusijos įstatymų leidžiamose ribose.
„Tai visų pirma moraliniai visuomeninio gyvenimo aspektai, krikščioniškos ir bendražmogiškos vertybės, nutolimas nuo kurių virsta krizės visuomenėje priežastimi. Man atrodo, kad Aaliaksandras Lukašenka nebuvo gerai informuotas. Tarp kitko, jis pats pripažino, kad neturi visos informacijos. Arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius gali vykti konsultuotis į Vatikaną ir gauti užduočių iš popiežiaus Pranciškaus, bet iš nieko kito, pavyzdžiui, Varšuvoje, Maskvoje ar dar kažkur kitur. Jo kelionė į Lenkiją susijusi su kvietimu arkivyskupui dalyvauti iškilmingose pamaldose. Tai įprasta praktika Katalikų Bažnyčioje. Iki tol mūsų arkivyskupas rugpjūtį vadovavo iškilmėms Naročiuje, Minsko srityje, Volkolate, Vitebsko srityje, pačiame Minske ir Breslaujoje, Vitebsko srityje, iš kur išvyko į Lenkiją. Ateinantį sekmadienį jis planavo melstis kartu su tikinčiaisiais Zaslavlyje, kurie iškilmingai minės parapijos 600 metų sukaktį. Mes viliamės, kad iki to laiko jis sugrįš į tėvynę, kad būsime kartu ir melsimės už taiką ir santarvę Baltarusijoje. Tam neturėtų būti jokių kliūčių“, – pasakojo Minsko augziliaras ir pridūrė, kad pagal įstatymus arkivyskupas, turintis vien Baltarusijos pilietybę, negali būti įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Kaip vis dėlto paaiškinti nenormalią situaciją, kurioje atsidūrė Katalikų Bažnyčia Baltarusijoje?
„Situacija iš tiesų nenormali“, – atsakė vyskupas Kasabuckis. – „Akivaizdu, kad Katalikų Bažnyčiai Baltarusijoje daromas spaudimas, o tai reiškia, kad ji persekiojama, nors niekas atvirai apie tai nekalba. Ir sovietiniais kovos su tikėjimu ir Bažnyčia laikais niekas atvirai nekalbėjo apie persekiojimą, nors jis buvo labai žiaurus. Faktai byloja, kad dabartinė situacija yra panaši. Visų pirma mūsų arkivyskupas negali patekti į šalį, nors tai neteisėta ir pažeidžia jo, kaip Baltarusijos Respublikos piliečio, teises.
Antra, rugpjūčio 31-ąją Religinių ir tautinių reikalų įgaliotinio Leonido Guliako būstinėje sušauktas Konsultacinės tarpreliginės tarybos posėdis. Tarybai priklauso krašto religinių konfesijų ir bendruomenių – ortodoksų, Romos katalikų, žydų, musulmonų, sentikių, protestantų – atstovai. Nors Katalikų Bažnyčia Baltarusijoje yra antra pagal dydį tradicinė religinė konfesija, jos atstovas į konsultacinį posėdį nebuvo pakviestas, apie jį net nežinojome“, – konstatavo vyskupas Kasabuckis ir tęsė: – „Po posėdžio su mumis susisiekė kitų konfesijų atstovai ir pasidalijo, kad ant mūsų, Baltarusijos katalikų, buvo užpiltas „purvo kibiras“. Matyt, Katalikų Bažnyčios atstovo nekvietė todėl, kad visada atsakome į nepagrįstas pretenzijas.
Trečia, kaip bandymus spausti mūsų konfesiją galima paminėti nesuprantamus įvairių valstybinių struktūrų veiksmus, susijusius su viena iš didžiausių Minsko katalikų parapijų – šv. Simono ir šv. Elenos bažnyčia, vadinamąja (pagal plytų spalvą – red.) Raudonąja bažnyčia“.
Kaip vertinti tai, kas vyko ir vyksta su Raudonosios bažnyčios parapija?
„Minsko ir Mogiliovo arkivyskupijos kurija jau daugiau nei prieš mėnesį paskelbė pareiškimą dėl Raudonosios bažnyčios skolų, kurios atsirado, galima sakyti, „iš oro“. Buvo pranešta apie labai dideles sumas, kurias parapija turi sumokėti, tai atrodo neteisinga ir negražu. Kalbant apie neseną incidentą prie Raudonosios bažnyčios, kai jėgos struktūrų atstovai užblokavo visas prieigas, aš ryžtingai užprotestavau. Yra aišku, kad tokie veiksmai yra absoliučiai neleistini ir mes niekada nesitaikstysime su žmonių teisės laisvai praktikuoti tikėjimą pažeidimais“, – komentavo Minsko augziliaras.
Pasak jo, malda yra pirmoji priemonė. Jis pakvietė specialiai maldai arkivyskupijos kunigus ir tikinčiuosius už kuo greitesnį sunkios situacijos išsprendimą. „Mane pradžiugino, kad mano kvietimas sulaukė greito atsako ir ne vien tarp katalikų. Labai dėkoju visiems žmonėms, kurie (pirmadienį – red.) susirinko maldai, šv. Mišioms mūsų bažnyčiose, ir visiems tiems, kurie mus palaikė. Štai, pavyzdžiui, į mūsų katedrą melstis už taiką ir santarvę, už kuo greitesnį arkivyskupo Kondrusiewicziaus sugrįžimą į tėvynę atėjo moterų ortodoksių grupė. Ačiū joms už tai!“
„Manau, kad svarbu, kad sunkumai mus vienytų, o ne skaldytų. Kartu juos greičiau įveiksime. Todėl dar kartą visus tikinčiuosius kviečiu nuoširdžiai maldai ir solidarumui kiekvienoje gyvenimo situacijoje“, – interviu pabaigoje sakė Minsko ir Mogiliovo vyskupas augziliaras Jurijus Kasabuckis. (RK / Vatican News)
