Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimas – Kalėdos

Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant, prisiartino jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“.  Staiga prie angelo atsirado gausinga dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2, 1–14)

KITOKIOS KALĖDOS

Kasmet į Kalėdas ateiname virpančia iš džiaugsmo širdimi. Šiemet visi jausmai yra labiau paaštrėję, susidūrus su skausminga epidemija. Vis dėlto suprantame, kad tai Kalėdos, diena, kuomet visi, netgi ir netikintys ar priklausantys kitoms konfesijoms, jaučia vienintelio žmonijos Gelbėtojo gimimo slėpinio grožį, ir jį pagal savo sugebėjimus įprasmina.

Šio slėpinio niekuomet nepajėgsime iki galo suprasti ir pilnai išgyventi, nes nėra paprasta kontempliuoti Dievo Sūnų, kuris į žmonijos istoriją įėjo nelauktu ir jaudinančiu būdu. Ola Betliejuje, vargas, stingdantis šaltis, jokios paguodos, išskyrus tuojau pat į angelų skelbimą atsiliepusius ir prie prakartėlės atvykusius piemenis. Sunku net įsivaizduoti, kad kaip tik tada radikaliai pasikeitė pasaulio istorija: į pasaulį be didelių ir amžinų idealų atėjo žmogumi tapęs Dievas, nešantis ramybę, išganymą, džiaugsmą ir žavinčią ateitį.

Net jeigu ir sunku suvokti Kalėdų esmę, tačiau ypač šiemet neturėtume praleisti progos jas išgyventi sąmoningiau, nes šio meto sunkumai, taip, kaip ir bet kurie tamsūs ir liūdni žmonijos istorijos laikai mums prabyla apie naujos eros pradžią ir atgimimą. Pandemijos Kalėdos mus veda šiuo keliu: viską reikia pradėti iš naujo, kad išgelbėtume žmoniją, kūriniją, visa tai, kas yra šventa, teisinga ir garbinga, ir šis kelias prasideda nuo Betliejaus prakartėlės.

Šių metų Kalėdos, gal su nedidelėmis išimtimis, išsiskirs tyla, malda, susikaupimu, izoliacija, vienatve ir socialine distancija, tačiau kartu tai bus Dievo artumo kiekvienam mūsų Kalėdos, taip patvirtinant Išganytojo vardo ir misijos esmę: Jis yra Emanuelis, Dievas su mumis, mums ir mumyse…

Per šias Kalėdas galime pasigesti savo artimųjų, priversti būti toliau vieni nuo kitų, kad būtų išvengta galimo užsikrėtimo, tačiau tai bus ir nepaprasto artumo Kalėdos, nes atstumas tik padidina džiaugsmą, suvokus, jog turime brangius žmones, kuriuos jaučiame, nepriklausomai nuo skiriančio atstumo.

Šios Kalėdos tikriausiai nepasižymės ypatingomis puotomis, išbalansuojančiomis mūsų, vargšų mirtingų kūrinių, privalančių maitintis, o ne apsiryti, organizmą. Galbūt kaip tik per šias Kalėdas suprasime, jog yra išalkusių, neturinčių elementarių priemonių normaliam gyvenimui ir mirštančių iš bado ar išsekimo žmonių. Gal susimąstysime apie tai, kiek teisinga yra tai, kaip mes patys elgiamės kasdienybėje.

Tai bus Kalėdos be įprasto entuziazmo ir puošmenų, kurios krenta į akis, bet neatspindi Kalėdų prasmės. Gali būti, jog kur kas daugiau progų turėsime pagalvoti apie būtinybę saugoti gyvybę ir visą kūriniją.

Šiemet Kalėdos praeis ir įvairiose ligoninėse, kur gydytojai, slaugytojai ir kiti darbuotojai, kunigai ir vienuoliai bus šalia tų, kurie kovoja su liga ir mirtimi. Šiemet bus ypatinga proga pasitarnauti tiems, kurie neturi jokio artimo žmogaus, gyvena vieniši, nesulaukdami jokios paguodos ar suraminimo. Daugeliui tai bus graudžios Kalėdos, pažymėtos skausmo ir savo artimųjų netekties ženklu, ypač, jei šiems net nebuvo galimybės gauti sakramentinę paguodą. Už juos visi ypatingai turime malda kreiptis į gimusį Atpirkėją.

Kalėdos šiais metais bus daugiau dvasinės, verčiančios naujai pamatyti Kūdikį Dievo Sūnų, pasaulio Gelbėtoją, gimusį iš Mergelės Marijos, pradėtą iš Šventosios Dvasios, gimusį ir mirusį dėl mūsų amžinojo išganymo.

Ir šiemet statomos prakartėlės bei puošiamos eglutės, kabinamos lempučių girliandos, bus ir įprastų kalėdinių skanumynų ant stalo, tačiau viskas vyks tyliau, o širdyje pristigs įprasto nevaldomo džiaugsmo, tačiau tikiu, kad tai bus tikrai šventos ir išganingos Kalėdos, jei tik leisime į savo širdis įeiti Tam, kuris atėjo užpildyti mūsų širdžių tuštumą, nukasti mūsų puikybės kalnus ir grąžinti visiems viltį…

Adolfas Grušas