Nepilnamečių apsaugos centras Romoje tampa institutu
Galima priminti, kad šis 2012 metų pabaigoje įsteigtas centras yra viena iš Šventojo Sosto kovos su vaikų ir nepilnamečių išnaudojimu bažnytinėje aplinkoje atramų. Seksualinio išnaudojimo skandalai ir nusikaltimai parodė, jog ne tik bažnytinėje aplinkoje, bet ir apskritai visuomenėje, trūksta supratimo apie jų paplitimą ir net apie tai, kaip identifikuoti seksualinį priekabiavimą, ypač vykdomą laipsniškai, be tiesioginės prievartos, pasitelkiant manipuliacijas. Taip pat tapo aišku, jog trūksta žinių apie išnaudojimų ilgalaikę ir didžiulę žalą vaikams, apie tai, kas jiems padeda gyti, taip pat ir apie pačių išnaudotojų psichologiją, jų elgesio motyvus. Trūko ir gairių, kurios nurodytų, kaip kurti saugią aplinką, o jei nusikaltimas įvyko – kaip reaguoti, kaip, ilgesnėje perspektyvoje, padėti tiek aukai, tiek prasižengusiajam. Be to, reikia galvoje turėti ir kultūrinius skirtumus pasaulyje, ir labai skirtingas socialinės gerovės sąlygas tarp valstybių ar vienos valstybės viduje. Nepilnamečių apsaugos centras Popiežiškajame Grigaliaus universitete buvo įsteigtas tam, kad kauptų duomenis ir studijuotų šiuos klausimus, o po to žinias perteiktų visuose penkiuose kontinentuose veikiančioms katalikiškoms institucijoms ir organizacijoms, keliomis kalbomis parengtų mokykloms, parapijoms, šeimoms reikalingus ir nuotoliniu būdu pasiekiamus išteklius, ne vien perduodamas bendrus principus, bet ir padėdamas spręsti konkrečią situaciją. 2012 metais centrą įsteigė Grigaliaus universiteto Psichologijos institutas, Ulmo miesto Vokietijoje ligoninės vaikų ir jaunuolių psichiatrijos bei psichoterapijos departamentas bei Miuncheno arkivyskupija.
Tad neatsitiktinai Nepilnamečių apsaugos centro pavadinimą ir jo pirmininko jėzuito Hanso Zollnerio vardą galima aptikti visose svarbesnėse Šventojo Sosto ir Katalikų Bažnyčios iniciatyvose, skirtose kovai su seksualiniu išnaudojimu, kaip antai 2019 metų vasarį mėnesį surengtame viso pasaulio vyskupų konferencijų pirmininkų susitikime. Hansas Zollneris SJ taip pat yra Šventojo Sosto nepilnamečių apsaugos komisijos narys.
Komentuodamas nepilnamečių apsaugos centro virtimą institutu t. Zollneris pabrėžė, kad tikslas išlieka tas pats – toliau vykdyti ir stiprinti kovą su nepilnamečių išnaudojimu bažnytinėje aplinkoje ir ne tik. Instituto statusas reiškia daugiau akademinių programų, daugiau disciplinų, daugiau žinių. Nepilnamečių apsaugos centras iki šiol neturėjo atskiros profesūros ir teisės teolti atskirus diplomus ir akademinius laipsnius. Jo statuso pakeitimas nuo šiol leis tai daryti.
Šiuo metu jau vykdomos nuotolinės bendro pobūdžio formacijos programos, kuriose dalyvauja daug asmenų ir organizacijų. Antra, egzistuoja šešių mėnesių trukmės programos su diplomais, skirtos tiems, kurie vyskupijose ar vienuolinėse kongregacijose yra atsakingi už seksualinių išnaudojimų prevenciją. Trečia, tiems, kurie nori dar labiau gilintis į vieną ar kitą aspektą, teikiamas magistro akademinis laipsnis. Aukštesnio lygio institucija ateityje taip pat galės solidžiau įsitraukti į bendrą diskusiją su savo akademiniais partneriais, pridūrė jėzuitas.
Kitas svarbus Nepilnamečių apsaugos centro evoliucijos aspektas – dėmesys suaugusiųjų, dėl vienų ar kitų aplinkybių tapusių pažeidžiamais, išnaudojimui. Kalbant apie bažnytinę aplinką, tai apima išnaudojimo atvejus dvasinio vadovavimo srityje arba moterų vienuolių išnaudojimą kai kuriuose pasaulio regionuose.
Pasak t. Zollnerio, institutas sieks paskatinti tyrimus ir sąlyginai naujose srityse: pavyzdžiui, religijų ir akademinių disciplinų bendradarbiavime išnaudojimo prevencijos tikslais. (RK / Vatican News)