Kardinolas L. Sandri lankėsi Sirijoje
Jo vizitas truko nuo spalio 25 d. iki lapkričio 3 d. Kaip ir daug kelionių, šis vizitas buvo numatytas 2020 m., tačiau dėl pandeminės situacijos jį teko atidėti. Rytų Bažnyčių kongregacijos pranešime pažymėta, kad kardinolas prefektas Sirijoje lankosi, kad čionykštėms bendruomenėms perduotų popiežiaus Pranciškaus sveikinimus, patikintų, kad šis regionas nėra pamirštas, ir sudalyvautų keliuose svarbiuose susitikimuose, kuriuose Sirijos katalikų ganytojai spręs, ką daryti toliau. Kardinolą L. Sandri visur lydėjo apaštalinis nuncijus kardinolas Mario Zenari. Nuncijus nėra įprasta skirti kardinolais, tačiau M. Zenari tokia išimtis padaryta būtent dėl Pranciškaus dėmesio Sirijai.
Sirijos sostinė Damaskas yra dviejų vienybėje su Šventuoju Sostu esančių Rytų Bažnyčių pagrindinė buveinė: čia reziduoja graikų melkitų apeigų Bažnyčios patriarchas Youssef Absi ir sirų apeigų Bažnyčios patriarchas Ignatius Joseph III Yonan. Sirijoje taip pat gyvuoja kitų su Šventuoju Sostu vienybėje esančių Rytų Bažnyčių bendruomenės – armėnų katalikų, maronitų ar chaldėjų apeigų katalikų. Sirijoje yra ir nedidelė lotynų apeigų katalikų bendruomenė. Damaskas taip pat yra istorinė ortodoksų Bažnyčių buveinė. Visoms joms priklauso dauguma šio krašto krikščionių.
Visos be išimties krikščionių bendruomenės Sirijoje išgyvena krizę – pirmiausia dėl karo, prasidėjusio 2011 m. ir tebesitęsiančio iki šiol, dėl pabėgėlių, humanitarinės, nedarbo krizių. Jos susiję ne tik su krikščionimis, bet su visais Sirijos piliečiais, kokio tikėjimo jie bebūtų. Sirų krikščionims taip pat teko iškęsti barbarišką persekiojimą islamo ekstremistų ISIS kontroliuotose teritorijose, jų bendruomenės labai nusilpo dėl masinės migracijos. Sakymas, kad rytų krikščionių bendruomenėms iškilo toks egzistencinis pavojus, kad per keletą ateinančių kartų jos gali išnykti, nėra tuščias. Joms reikia visokeriopos pagalbos, materialinės ir dvasinės. Kardinolo L. Sandri vizitas vyko šiame kontekste.
Rytų Bažnyčių kongregacijos prefekto kelionės darbotvarkėje susidėjo iš apsilankymų įvairiose katalikiškose institucijose, kurios stengiasi bent kažkaip padėti kenčiantiems, – Sirijos „Caritas“ organizacijos buveinėje, labdaringos Šv. Vincento Pauliečio draugijos būstinėje. Kardinolas taip pat lankėsi keliose ligoninėse. Damaske veikia dvi, o Alepe – dar viena katalikiška ligoninė. Beveik visas paslaugas jos teikia nemokamai, nes šeimos neišgali už jas susimokėti. Kartais jos patiria badą, o 20 dolerių mėnesinis uždarbis vadinamas neblogu.
Damaske, Alepe, Homse ir mažesniuose miestuose L. Sandri susitiko su įvairių apeigų katalikų bendruomenėmis – melkitų, graikų, sirų, armėnų, chaldėjų, maronitų, aplankė jų katedras, istorines parapijas. Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas taip pat susitiko su Ortodoksų Bažnyčių vadovais –apsilankė Damasko sirų ortodoksų ir graikų ortodoksų katedrose.
Be abejo, dabartiniu metu visų apeigų, visų Bažnyčių krikščionys – ortodoksai, katalikai ir protestantai – Artimuosiuose Rytuose turi vieni kitiems padėti. Be to, kardinolui L. Sandri dauguma Artimųjų Rytų Bažnyčių, ne vien katalikų, gerai pažįstamos, jis yra ne kartą lankęsis jose anksčiau. Vienas iš svarbiausių susitikimų yra 2018 m. vykęs susitikimas, popiežiaus Pranciškaus kvietimu, Baryje. Į susitikimą atvyko apie dvidešimt Artimųjų Rytų Bažnyčių – ortodoksų, katalikų, protestantų – ar jų atstovų. Šiame susitikime dalyvavo ir kardinolas L. Sandri. Per šį vizitą Sirijoje jis dalyvavo ir visų krašto katalikų ganytojų susitikime, kuriame buvo spendžiami sudėtingi ateičiai aktualūs klausimai. Tai buvo vienas iš svarbiausių vizito momentų.
Įvairiuose susitikimuose su sirų ganytojais, kunigais ir vienuoliais, su parapijų bendruomenėmis Damaske ir kitur, kardinolas L. Sandri, popiežiaus Pranciškaus ir visos Bažnyčios vardu, padėkojo jiems už ištvermę, drąsą ir pasiaukojimą. (RK / Vatican News)
