Alepo vyskupas: Kalėdos ir sinodo kelias
Vyskupo G. Khazeno paskelbtame tekste pamąstymai apie Visuotinės Bažnyčios pradėtą sinodinę kelionę yra persipynę su ateinančio Viešpaties laukimu, kartu su konkrečiomis nuorodomis į problemas, kurios slegia kasdienį sirų gyvenimą, kur ekonominės sąlygos „kasdien sunkėja“.
Alepo vyskupas pastebi, kad sinodinis modelis nėra naujas. Tai pirmųjų krikščionybės Bažnyčių modelis – sinodinė Bažnyčia, kur pakrikštytieji bendra atsakomybe už ateities misiją dalijasi su kunigais ir vyskupais. Vyskupas pažymi, kančių ir nerimo paženklintoje pokario Sirijoje, kad jis viltį sieja su tūkstančiais pasauliečių, kurie neliko stebėtojais, o savo gyvenimais paliudijo, kad misija skelbti Evangeliją guodžiant ir padedant kitiems nėra vien dvasininkijos reikalas. Jie parodė, kad sunkios sąlygos nėra priežastis užsiverti savyje ir pasiduoti paralyžiuojančiai apatijai. Alepo apaštalinis vikaras rašo, kad Kalėdų istorija ir įsikūnijimo slėpinys atskleidžia tikrąjį šaltinį, iš kurio kyla krikščioniška viltis. Kristus, Dievo Žodis, nusileidžia iš dangaus pasitikti žmonių, apsigyvena tarp jų, Mergelė Marija eina susitikti Elzbietos, besilaukiančios Jono Krikštytojo. Ir pasakojime apie tris išminčius pastebime tą ėjimą link kito, pasitikti kito, ieškoti Kūdikėlio. „Šios Kalėdos, kurias švenčiame eidami sinodiniu keliu, primena, kad Dievas ateina pas mus ne kai stovime, tačiau kai einame. Neleiskime, kad nepalankios aplinkybės mus paralyžiuotų, trukdytų keliauti ir klausti”, – ragina Alepo vyskupas.
(DŽ/Fides)
