Savaitės Lietuvoje apžvalga (sausio 30 d.)
Renginys pradėtas katecheze tema: „Pal. Jurgis Matulaitis ir Bažnyčios sinodiškumas“. Mišių homilijoje vyskupas Linas Vodopjanovas OFM aptarė svarbiausias Palaimintojo gyvenimo datas, liudijančias, perfrazuojant Evangelijos skaitinį, jog šio Jėzaus mokinio vardas įrašytas danguje. Ganytojas ragino melstis, kad pal. Jurgio šventumas būtų patvirtintas ir oficialia kanonizacija, kuri sustiprintų tikinčiuosius. Žvelgdamas į šiandienos iššūkius, visuomenės susipriešinimą ir žmogiškąjį silpnumą vyskupas kvietė ieškoti dvasinės atramos bei patarimo pal. Jurgio raštuose.
Mėnraščio „Artuma“ sausio numeryje ses. Viktorija Plečkaitytė MVS straipsnyje „Prakalbinti Bažnyčią“ kvietė melsti, kad tėvas Jurgis lydėtų Bažnyčios sinodinį kelią Lietuvoje. Ji aptarė pal Jurgio Matulaičio įžvalgas, kuriomis naudinga remtis Sinodo kelionėje: Tėvas Jurgis mylėjo Bažnyčią ir labiau už viską jam rūpėjo sielų išgelbėjimas, t. y. bendra visų kelionė į tikslą – Tėvo namus. Jis mokėjo kalbėti ir klausytis kitų (taip pat ir kitokių) ir iš visų balsų išskirti Šventosios Dvasios balsą. Pasak autorės, pal. Jurgio Matulaičio „Užrašų“ mintis galima priimti kone kaip metodinius nurodymus dalijimuisi grupelėse. Ji cituoja: „Klausyti kitą reikia ramiai, nesikarščiuojant, valdant save, kad neparodžius jokio susierzinimo […].Ypač reikia saugotis, kad kalbant nė vieno asmens neįžeidus ir nepalietus; reikia būti kuo mandagiausiam. Savo nuomonių reikia laikytis, bet dėl kitokios nuomonės žmonių turėti kuo didžiausią meilę“. Ses. Viktorija primena ir tėvo Jurgio mylėtojų dažnai kartojamą svarbiausią receptą: „Ne nuo kitų peikimo, niekinimo ir žeminimo reikia pradėti, bet nuo įėjimo į patį save, gilesnio įsižiūrėjimo į savo gyvenimą [...]. Reikia pirmiausia pačiam Dievo keliais imti vaikščioti, o paskui jau rūpintis, kad ir kiti imtų tais pačiais Dievo keliais vaikštinėti…“ (Užrašai, 1910 XI 20).
Palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo dangui 95-osios metinės minėtos ir Kaune Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje vykusiame šlovinimo vakare. Švenčiant Kauno – 2022-ųjų Europos kultūros sostinės metus prisiminti su Kaunu susiję Palaimintojo gyvenimo įvykiai. Maldos vakare palaimintasis Jurgis minėtas kaip užtarėjas, ypač tose srityse, kuriose kitados uoliai darbavosi, visiškai pasitikėdamas Dievo pagalba.
Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapija keturias dienas šventė titulinius atlaidus: vyko pamaldos lietuvių bei lenkų kalbomis, konferencijos, orientaciniai žaidimai, kuriais siekta supažindinti su parapijos dangiškuoju Globėju.
Antradienį užbaigiant Maldos už krikščionių vienybę savaitę vyko tradicinės ekumeninės pamaldos, Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčioje. Pamaldose dalyvavę Bažnyčių bei bendruomenių atstovai pasirašė bendrą ekumeninį kreipimąsi ir pakvietė melstis už visus, patiriančius persekiojimą dėl tikėjimo. Kreipimosi tekste minimos pasaulio krikščionių patiriamos religinio diskriminavimo apraiškos, taip pat atskirai reiškiamas solidarumas teisinį persekiojimą patiriantiems Suomijos krikščionims: parlamento narei Päivi Räsänen ir evangelikų liuteronų vyskupui Juhanui Pohjolai. Parlamentarė, buvusi ministrė, teisiama dėl tariamos „neapykantos kalbos“ homoseksualių asmenų atžvilgiu. Ekumeninių pamaldų dalyviai taip pat buvo pakviesti pasidalinti įžvalgomis apie galimą bendradarbiavimą skleidžiant Evangelijos žinią pasaulyje. Įžvalgos buvo užrašytos ant šios ekumeninės savaitės simbolio – žvaigždžių ir perduotos Vilniaus arkivyskupijos sinodinio kelio komandai.
Sekmadienį ekumeninės pamaldos vyko Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre. Pamaldas organizavo Šiaulių vyskupija, Šiaulių bažnyčia „Tiesos žodis“, Šiaulių veikliųjų žmonių bendrija ir Šiaulių ekumeninė grupė. Pamaldas vedė kun. Arūnas Jankauskis ir pastorė Andželika Krikštaponienė.
Antradienį Kauno krikščionys rinkosi į ekumenines pamaldas evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje. Po bendros šlovinimo ir atsiprašymo maldos buvo paskelbta Evangelija, po to pamaldose dalyvavę dvasininkai pasakė trumpas homilijas. Ekumeninę maldą siuntimu ir palaiminimu užbaigė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Krikščionių vienybės savaitės proga Vilniaus kunigų seminarijos bendruomenė lankėsi Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur bendravo su vyskupu Mindaugu Sabučiu.
Maldos už krikščionių vienybę savaitės proga paskelbta aktuali visuomenininkų iniciatyva: skirtingų konfesijų krikščionys paskelbė tekstą, kuriuo kviečia visus Lietuvos tikinčiuosius bendrai maldai, kad tarp mūsų viešpatautų taika ir tiesa, kad gerbtume įvairovę ir laisvę. „Bernardinai.lt“ dienraštyje paskelbtame tekste aiškinami iniciatyvos motyvai, siūlomos maldos gairės. Tinklalaidėje „Aktualu“ redaktorius Simonas Bendžius pristato iniciatyvos sumanytoją reformatų katechetą Holgerį Lahayne, taip pat kelis minėto teksto autorius: ortodoksų kun. Gintarą Jurgį Sungailą ir kataliką teisininką Vaidotą Vaičaitį.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje taip pat dalijamasi portalo „Apologetika.lt“ įkūrėjo, radijo stoties XFM laidų vedėjo Lauryno Jacevičiaus mintimis apie tiesos paieškas ir meilę kitaip mąstančiajam.
Pradedant Kauno – Europos kultūros sostinės metus Mišiose Kristaus Prisikėlimo bazilikoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas džiaugėsi gimtojo miesto kūrybine energija ir kvietė suvokti savo unikalumą Europoje ir bendrumą su ja vienijantis per kultūros dovaną. Ganytojas homilijoje dėkojo ne tik už miestą, bet ir už visą krikščionišką Europą , kvietė deramai vertinti ir puoselėti jos kultūrinius lobius. Tarp miestą formavusių istorinių įvykių jis minėjo ir dviejų popiežių, šv. Jono Pauliaus II ir Pranciškaus apsilankymus. Popiežiaus Pranciškaus homilijoje pabrėžta dovanojimo svarba tinka ir atidarant Kauno – Europos kultūros sostinės metus, dalinantis su pasauliu savo širdimi bei siela, sakė Kauno arkivyskupas.
Pirmadienį į Šiaulių katedros bokštą įkelti kariliono varpai. 36 įvairaus dydžio varpai beveik prieš metus atkeliavo iš Nyderlandų, tačiau planus įgyvendinti sutrukdė karantinas. Tikimasi Velykoms išgirsti įrengto kariliono varpų skambesį.
Kastantas Lukėnas
