Vilnius, 2022 03 11  Vilnius, 2022 03 11  

Savaitė Lietuvoje. Apžvalga (kovo 13 d.)

Dramatiški įvykiai Ukrainoje dar aiškiau nušviečia Kovo 11-osios, iškovotos ir laimėtos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo stebuklą.

Nepriklausomybės atkūrimo dieną Vilniaus arkikatedroje Mišių pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas pažymėjo, kad Kovo 11-ąją švenčiame gavėnios metu, kuri yra tikros laisvės siekimo metas. Kelias į laisvę visada reikalauja aukos ir kančios – tai matome žvelgdami į Ukrainos kovą ir kančią. Ganytojas tęsė: „Kovo 11-oji yra pergalės šventė – tiesos pergalės prieš melo imperiją“. Šioje kovoje skleisdami tiesos žodį reikšmingai dalyvavo ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjai bei platintojai. Šiemet minint „Kronikos“ 50-metį ganytojas kvietė atnaujinti ryžtą skelbti tiesą. Siekiant tikrosios laisvės reikia atkurti teisingą santykį su Dievu ir gamta, gydyti žmonių tarpusavio santykius. Baigdamas arkivyskupas Gintaras Grušas padrąsino, kad malda, pasninku ir gailestingumo darbais paženklinta gavėnia veda link Velykų, Prisikėlimo ir tikros laisvės išgyvenimo.

„Karas mums primena, ką reiškia Kovo 11-oji – apie tai nebe knygose skaitome, bet savo akimis regime laisvės kainą. Kiekvienai kartai tenka š naujo imtis atsakomybės už laisvę ir nepriklausomybę“, – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Mišiose sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Jis taip pat  pažymėjo: šiandien yra krikščionių valanda. Neturintieji tikėjimo žvelgia į mus – ką mes darome – ar liudijame, kad malda yra ginklas ir galia, – sakė ganytojas.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Vytautas Toleikis dalijasi „Viltingomis ir neramiomis Kovo 11-osios mintimis“. Tarp nerimą keliančių dalykų jis mini apgailėtinus „patriotizmo“ demonstravimus, įžeidinėjant rusus ir rusakalbius bendrapiliečius, taip pat nekritišką įsijautimo būseną „feisbuko sirgalių“ gretose. Svari teksto pastraipa skirta „rusiškų keiksmažodžių renesansui“, deja, sunkiai išnaikinamam „sovietiniams brudui“ – tai pastebi pats šmaikštaus žodžio nevengiantis mokytojas ir kultūrininkas. Jis baigia viltingu epilogu, siūlydamas pirmiausia savo tautines mažumas ir jaunimą maksimaliai įtraukti į kovą už laisvę, už Europos civilizaciją. 

„Šių metų gavėnios laikas tapo ypatingas dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Karas yra ta dykuma, kurioje kaunamasi su priešu“, – pirmąjį gavėnios sekmadienį homilijoje sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Jis pažymėjo: dramatiški įvykiai Ukrainoje dar aiškiau nušviečia Kovo 11-osios, iškovotos ir laimėtos laisvės ir Nepriklausomybės atkūrimo stebuklą. Siekiantiems vaisingai išgyventi šių metų gavėnios laiką arkivyskupas pasiūlė dešimties punktų programą. Jis kviečia dažnai priimti Eucharistiją, melstis Rožinį, neapleisti pasninko, atlikti išpažintį ir kasdien skaityti Šventąjį Raštą. Kiti penki iš dešimties siūlomų punktų apima artimo meilės darbus ir siejami su pagalba ukrainiečiams. 

Arkivyskupas Gintaras Grušas Marijos radijo laidoje „Ganytojo žodis“ kalbėjo apie viltį, maldą, atsivertimą ir gailestingumo darbų svarbą Ukrainoje vykstančio karo aplinkybėmis.

Lietuvos „Caritas“ praneša duomenis apie savanorių telkimą ir pagalbą Ukrainai. Į specialią sąskaitą, skirtą Ukrainos „Caritas“, jau paaukota daugiau kaip pusė milijono eurų.

Kartu keliauti gavėnios kelionę per vaizdo įrašus kviečia Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. VDU Akademinės sielovados bendradarbiai gavėnios laiku dalijasi vaizdo įrašais „Malonės laikas dabar“. Lietuvos „Caritas“ gavėniai parengė kalendorių pagal enciklikos Fratelli tutti mintis. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ pradėjo kasmetinę gavėnios akciją „Pasninko dėžė“.

Bernardinai.lt dienraštyje pateikiamos arkivyskupo Liongino Virbalo SJ mintys apie karą Ukrainoje. Šis tekstas buvo skelbtas prancūzų ir vokiečių kalbomis Centrinės Europos jėzuitų provincijos svetainėje. „Tegu niekas negalvoja, kad Ukrainos paaukojimas, jos žmonių žudynės, sugriauti miestai gali būti taikos kaina. [...] Reikia pasipriešinti blogiui, bet nepasiduoti pykčiui“, – rašo ganytojas.

Finansų ministerija paskirstė lėšas Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti. Per 203 tūkst. eurų skiriama Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui ir graikų apeigų katalikų Švč. Trejybės bažnyčiai. Valstybės parama ukrainiečių bendruomenei yra svarbus ir drauge simboliškas solidarumo gestas: graikų apeigų katalikų Švč. Trejybės bažnyčia yra ir ukrainiečių bendruomenės dvasinis ir kultūrinis centras.

Trečiadienį Seime surengtas susitikimas su Lietuvos krikščioniškų religinių bendruomenių atstovais, jame vieningai išreikštas palaikymas Ukrainos žmonėms. Diskusijos metu kalbėję Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos dvasininkai kvietė vengti neadekvačių ir provokuojančių pasisakymų, nukreiptų prieš ortodoksus ir pažymėjo, kad Maskvos patriarcho politiniai pasisakymai visiškai neįpareigoja Lietuvos ortodoksų.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje redaktorius Simonas Bendžius plačiai aptaria Maskvos patriarcho politinę paramą Rusijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu, taip pat primena Ukrainos ortodoksų autokefalijos siekį ir Maskvos priešinimąsi Kyjivo patriarchato oficialiam pripažinimui. Šiame straipsnyje taip pat pažymima, kad Lietuvos ortodoksų bendruomenė – stačiatikių arkivyskupija oficialiai ir aiškiai smerkia Putino invaziją ir propagandinius patriarcho Kirilo pasisakymus. Pagal ortodoksų teisę Maskvos patriarchas neturi tiesioginės įtakos Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos gyvenimui bei sprendimams.

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas LRT portale taip pat dalinosi mintimis apie Ukrainai tekusį sukrečiantį dvasios ir vienybės išbandymą. 

Laikraštyje „XXI amžius“ istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė rašo apie Skapiškio ir Bazilionų miesteliuose jau seniai puoselėjami kultūrinius ryšius su ukrainiečiais. Skapiškyje jau dešimtmetį veikia muziejus, kuriame supažindinama su Ukrainos kultūra. Beje, straipsnio autorė yra viena iš aktyvių lietuvių ir ukrainiečių kultūrinio bendravimo plėtotojų.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje rašoma apie praėjusią savaitę vykusį Jaunimo sielovados forumą. Lietuvos jaunimo pastoracijos centro komanda suorganizavo vienuoliktą nacionalinį susitikimą jaunimo sielovados bendradarbiams. Jaunimo sielovados forume buvo siekiama aptarti darbo su jaunimu patirtį bei žvelgti į perspektyvas. Kartu su lektoriais analizuotos jaunimo sielovados tendencijos bei aktualijos, ieškota naujų veikimo būdų. Perteikiamos pranešėjų: mokytojo Gyčio Valatkos, brolio Pijaus Eglino OP, brolio Mišelio iš Tiberiados bendruomenės  forume išsakytos mintys.

Kastantas Lukėnas

2022 kovo 13, 11:11