Savaitės Lietuvoje apžvalga

„Mes esame kviečiami melstis, melstis už taiką Ukrainoje, už pagalbą jos žmonėms“, – tęsė jis. Ganytojas kvietė jungtis į nuolatinę maldą prašant Dievo pagalbos Ukrainai, taip pat Rusijos atsivertimo. Susirinkusiems Lukiškių aikštėje kalbėjo ir drauge meldėsi apaštalinis nuncijus, katalikų, ortodoksų, liuteronų ganytojai.

Pelenų dieną Žemaičių Kalvarijoje vyskupas Algirdas Jurevičius sakė: „Kiekvieno karo pradžia yra žmogaus širdį užvaldęs nuodėmingumas“. Telšių vyskupas vaizdo įrašais kviečia drauge keliauti Gavėnios kelionėje.

Pelenų dieną arkivyskupas Kęstutis Kėvalas paskelbė viešą kreipimąsi „ Nepasiduokime pagundai susipriešinti, nepailskime daryti gera, gyvenkime pergalės viltimi“. Jame ganytojas sako: „Neabejoju, kad absoliuti dauguma mūsų pritaria pačioms griežčiausioms sankcijoms agresoriui. Sykiu turėtume būti budrūs ir saugotis, kad patys netaptume agresoriais vieni kitiems, ypač mūsų broliams ir sesėms rusakalbiams, paprastiems Rusijos bei Baltarusijos žmonėms“. Šiuo sunkiu ir lemtingu metu arkivyskupas ragina vengti tarpusavio vaidų. „Neieškokime krislo kito akyje, bet pirmiausia atidžiai patyrinėkime savo širdį. Karas visada prasideda joje, o tik vėliau sužvanga ginklai“.

Praėjusį sekmadienį Lietuvos bažnyčiose taip pat melstasi už taiką Ukrainoje. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Šiluvos bazilikoje kvietė patikėti Šiluvos Dievo Motinai Ukrainos ir viso pasaulio taiką. Jis priminė, kad pamaldumas Marijai Šiluvoje visada gąsdino okupantus – tiek carinės Rusijos laikais, tiek ir sovietmečiu. Ganytojas drąsino: Dievo dovanotos laisvės negali atimti joks šio pasaulio tironas; taip pat pabrėžė, kad „pirmiausia grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais“. Jis taip pat priminė Fatimos pranašysčių žinią apie Marijos raginimą melsti Rusijos atsivertimo, taip pat pažadą apie galutinę Marijos Nekalčiausiosios Širdies pergalę.  

Vilniaus arkikatedroje aukotose Mišiose už taiką Ukrainoje vyskupas Arūnas Poniškaitis sakė: „Karas yra didžiulis iššūkis žmoniškumui. Tai tarsi gaisras, kurį itin sunku sustabdyti, sukontroliuoti. Ši ugnis gali veržtis ir į kiekvieno iš mūsų širdį naikinančia baimės, neapykantos, nevilties jėga. Tačiau ši diena taip pat yra ir iššūkis, ir šansas kiekvienam. Šansas apsivalyti nuo savanaudiškumo ir būti labiau žmoniškam“ Ganytojas tęsė: „Pro karo sukeltą triukšmą, neraminančių žinių srautą, pasaulį pasiekė ir vienas balsas – labai simboliškas, bet kartu ir labai konkretus. Tai ką tik gimusios mergaitės verksmas, gimusios Kijivo metro požemiuose, kur žmonės slepiasi nuo agresoriaus oro atakų. Šis toks silpnas balsas labai kontrastuoja su karštomis diskusijomis apie galimus sprendimus su daugybe argumentų, net ir labai pagrįstų. Ir to, be abejo, reikia. Tačiau palaiminti, kurie išgirsta šį tylų kūdikio verksmą. Verksmą žmogaus, norinčio gyventi. Dievas nori, kad šis pasaulis būtų mūsų visų namai ir beldžiasi į mūsų širdis taip pat ir per vaiko ašaras“.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje buvusi Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto dr. Irena Vaišvilaitė aiškina, ką reiškia popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Rusijos ambasadoje. Pasak jos, tai yra aiškus kaltinimas agresoriui ir visam pasauliui siunčiama žinia. Bažnyčios istorikė padeda suprasti diplomatinės kalbos ir protokolo reikšmę ir tvirtina, kad popiežiaus gestas buvo ypač iškalbingas: „Jis gi nėjo pas ukrainiečius, kurie patys yra aukos. Diplomatine kalba tai yra tas pat, kaip šaukti nuo stogo“, – sakė ambasadorė.

Ukrainos informacijos agentūra „Unian“ paskelbė interviu su Kijive likusiu apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Visvaldu Kulboku. Jis pasakoja apie kasdienybę rusų kariuomenės puolamame Kijive ir džiaugiasi pasaulio žmonių reiškiamu solidarumu. Ganytojas sako: „Šios tragedijos metu kiekvieno užduotis – augti meile ir solidarumu. Kai dvasiškai tapsime broliais, karas sustos“. Šventojo Sosto atstovas taip pat komentuoja popiežiaus apsilankymo Rusijos ambasadoje gestą. Pasak jo, nueiti pas Rusijos ambasadorių tam tikrais atžvilgiais yra net galingiau nei kalbėtis su prezidentu. Tai reiškia didelį ir nuolankų prašymą – nusižeminti ir ištarti: „Aš prašau tavęs…“.

Vilniaus arkikatedroje visą savaitę švęsti Šv. Kazimiero atlaidai. Šeštadienį arkikatedroje minėta Lietuvos Globėjo diena, bendruomenė kvietė visus susipažinti ir daugiau sužinoti apie Šv. Kazimierą.

Penktadienį ir šeštadienį Vilniuje vyko Jaunimo sielovados forumas. Tai kas dvejus metus vykstantis renginys, šiemet forumo tikslai apibendrinti tokiu siekiu: „Išlikti jautriais Dievo balsui bei ištikimais savo pašaukimui. Išlikti panašiais į šv. Kazimierą ir susitikti jo globojamame Jaunimo forume“.

Lietuvos vyskupai paskelbė ir laišką Maldos už lietuvius visame pasaulyje dienai, minimai pirmąjį kovo sekmadienį. Ganytojai ragina pasaulio lietuvius vienytis maldoje ir primena bendruomenių telkimo iniciatyvas: nuo seno atsidūrę emigracijoje lietuviai stengėsi kurti savo parapijas, mokyklas, leisti laikraščius, steigti spaustuves, stovyklavietes, telkti bendruomenes, jungtis maldoje, veikloje ar profesiniame gyvenime. Laiške plačiau minimos išeivijos lietuvių bendruomenes telkusios žiniasklaidos priemonės taip pat sovietinės okupacijos metu pogrindyje leista Lietuvių Katalikų Bažnyčios kronika. Išeivijos organizacijos ir pavieniai žmonės versdavo į užsienio kalbas „Kronikos“ tekstus ir skelbdavo juos pasaulio šalių visuomenei įvairiomis priemonėmis. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip išeivijos lietuviai katalikai bendradarbiavo ir bendradarbiauja su Katalikų Bažnyčia Lietuvoje. Laiške taip pat pažymima, kad Šiandienos visuomenėje, ypač pandemijos laiku, reikšmingos tapo socialinės medijos, kurios padeda pasiekti jaunimą ar jaunas šeimas. Laiškas baigiamas priminimu apie  tikėjimo bendruomenėse vykstantį Sinodą, kuris yra taip pat svarbi komunikavimo forma. Ganytojai ragina visus pasaulio lietuvius katalikus įsitraukti į Sinodinę kelionę: pateikdami įžvalgas išeivijoje gyvenantys lietuviai gali praturtinti vyskupijų Sinodinį kelią.

Lietuvos vyskupų laiškas pasaulio lietuviams buvo parengtas tada, kai mažai kas galėjo numatyti, kad Rusija užpuls Ukrainą ir prasidės karas. Ketvirtadienį LVK paskelbė papildomą kreipimąsi į pasaulio lietuvius, kuriame visi raginami savo gyvenamose šalyse padėti ukrainiečių bendruomenėms, telktis ir aktyviai veikti, kad vėl Europoje įsivyrautų taika, kad karas Ukrainoje baigtųsi. (Parengė K. Lukėnas)