Persekiojama Nikaragvos Bažnyčia rengiasi Žolinei
Vyriausybės vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ne kartą griežtai kritikavo Nikaragvos nevyriausybinės organizacijos, nepriklausoma žiniasklaida ir Katalikų Bažnyčia, kuri dėl to pastaruoju susiduria su vis griežtesnėmis represijomis. Vyskupai, kunigai ir katalikiškų organizacijų nariai, kurie reikalauja gerbti demokratiją bei pilietines laisves, yra dažnas valdžios išpuolių taikinys. D. Ortegos režimas vyskupus vadina maišto kurstytojais ir teroristais, nors iš tiesų jie mėgina tarpininkauti nacionaliniam dialogui ieškant taikios išeities iš dabartinės krizės.
Sandinistų vyriausybės ir vietos Bažnyčios santykiai yra įtempti nuo 2018 m., kai Nikaragvos valdžia žiauriai išvaikė žmones, dalyvavusius protestuose prieš kai kurias prieštaringai vertinamas socialinės apsaugos reformas. Vyskupai tuomet mėgino tarpininkauti siekiant užmegzti dialogą tarp valdžios institucijų ir protestuotojų, tačiau valdžia atmetė tarpininkavimo siūlymą ir apkaltino Bažnyčią, kad ji atvirai palaikanti protestuotojus.
2019 m. Nikaragvos sostinės Managvos arkivyskupo augziliaras vyskupas Silvio José Báezas sulaukė anoniminių grasinimų mirtimi. Tuomet pats popiežiaus Pranciškus paprašė vyskupą palikti vyskupiją. Vėliau konfliktą kiek prislopino COVID-19 pandemija. Tačiau jau šių metų pradžioje valdžios puolimai prieš šalies Bažnyčios vadovus atsinaujino. Šių metų kovo mėnesį Ortegos režimas apaštališkąjį nuncijų Nikaragvoje arkivyskupą Waldemarą Stanislawą Sommertagą paskelbė nepageidaujamu asmeniu ir įsakė jam išvykti iš šalies. Šventasis Sostas į tai atsakė griežta protesto nota. Liepos pradžioje vyriausybė iš šalies išvarė Kalkutos Motinos Teresės įkurtos Gailestingumo misionierių kongregacijos nares. Taip pat buvo uždaryta daugiau kaip šimtas įvairių nevyriausybinių organizacijų, tarp jų ir katalikiškų. Per pastaruosius tris mėnesius Nikaragvoje buvo uždarytos šešios katalikiškos radijo stotys ir nutrauktos trijų tarptautinių televizijos kanalų transliacijos šalies teritorijoje.
Dar vieno smūgio Nikaragvos Katalikų Bažnyčia sulaukė rugpjūčio 4 d. – Matagalpos vyskupui Rolando Jose Alvarezui Lagosui buvo skirtas namų areštas dėl to, kad jis atvirai protestavo prieš katalikiškų radijo stočių uždarymą. Policija paaiškino, kad vyskupas nubaustas, nes kurstė smurtą ir destabilizavo šalį. Taip pat buvo pranešta, kad prokuratūra rengia bylos medžiagą ir vyskupas būsiąs teisiamas.
Vis dėlto Nikaragvos režimui nepavyko vyskupo R. J. Alvarezo visiškai izoliuoti. Rugpjūčio 11 d. jis pradėjo kasdienę Rožinio maldą, transliuojamą per mobilųjį telefoną ir jo paskyras socialiniuose tinkluose. Kviesdamas savo vyskupijos tikinčiuosius dalyvauti nuotoliniu būdu vykstančioje bendroje maldoje, vyskupas sakė: „Dėkoju, kad esate su manimi, kad visi kartu buriamės aplink Švenčiausiąją Mergelę, Dievo Motiną“. Jis taip pat paprašė kasdien jam atsiųsti savo maldos intencijas, kuriomis bus meldžiamasi kartu. „Dėkoju jums už draugystę, meilę, gerumą ir atjautą, kurią man rodote šiomis dienomis“, – sakė vyskupas, ketvirtadienį iš namų arešto vadovaudamas Rožinio maldai.
Nepaisant patiriamų persekiojimų, Bažnyčia Nikaragvoje rengiasi artėjančiai Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų iškilmei. Šiuo metu vyksta Nacionalinis mariologinis kongresas, kurio kulminacija įvyks rugpjūčio 15 d. „Dievo Motina padeda mums atrasti džiaugsmą ir net tokiomis sunkiomis aplinkybėmis ji yra mums vilties šaltinis bei Dievo globos ženklas“, – rašoma kongreso pristatyme. (jm / Vatican News)
