Porciunkulės atlaidų reikšmė: turėti kitą galimybę
Video žinioje palinkėjęs gerų Porciunkulės atlaidų, t. M. Fusarelli pasidalijo mintimis apie atlaidų reikšmę.
„Kas yra atleidmas? Žinome, kad dažnai mūsų gyvenimuose kažkas yra sulūžę – santykiai, jausmai, ateities galimybė. Ir kartais gali atrodyti, kad labai sunku vėl sudėlioti tas lūženas. Žinome, kad, kai mumyse pasilieka kartėlio, galbūt dėl žlugusių santykių, draugystės ar meilės, atrodo neįmanoma atstatyti, visko sutaikyti, vėl sudėlioti. Atleidimas pagal šv. Pranciškų, kaip ir pagal Evangeliją, reiškia visuomet turėti kitą galimybę, nepasiduoti užsidarymui, visko nutraukimui, ateities nebuvimui. Gauti atleidimą reiškia turėti kitą galimybę – gauti Dievo suteikiamą gailestingumą, kad, patirdami atleidimą ir meilę, jį galėtume dovanoti kitiems.“
Pirmadienio vakarą procesijoje iš Asyžiaus į Marijos, Taikos Karalienės, baziliką ėjo vietos vyskupijos tikintieji, kurie dalyvavo pirmuosiuose atlaidų mišparuose. Jiems vadovavęs Asyžiaus vyskupo generalinis vikaras t. Jean Claude Hazoume homilijoje priminė, kad tik Švenčiausioji Trejybė gali atleisti, nes visi jos asmenys yra be nuodėmės. Jis komentavo Evangelijos pagal Matą 18-ojo skyriaus pasakojimą apie Petro dialogą su Jėzumi. „Kodėl Petras paklausė, kiek kartų turi atleisti savo broliui, ir ką reiškia Jėzaus atsakymas iki septyniasdešimt septynių kartų, t. y. nuolat. Mus gąsdina šis „nuolat“, nes esame gundomi sakyti, kad turime atleisti patys, iš savęs. Tačiau taip nėra: mumyse padeda atleisti Jėzus, nesame vieni. Ypač tada, kai suvokiame, kad Jėzus yra pirmasis, kuris visuomet atleidžia. Negalime gyventi kitaip, o tik taip, kaip jis.“
Po mišparų prasidėjo maldos vigilija, kuriai vadovavo Lacijaus ir Abrucų pranciškonų ministras t. Luciano De Giusti OFM. Jis kalbėjo apie šv. Pranciškaus patirtą atleidimą ir ragino pasikliauti Mergele Marija.
„Dievo Gailestingumas palietė šv. Pranciškų, kai jis dar buvo nuodėmėje, ir tai buvo jo gyvenimo lūžis. Gailestingumas pervėrė jo širdį ir privertė jį atgimti iš naujo. Gailestingumas – tai vidinė meilė, primenanti motinos įsčias, t. y. vieta, į kurią sugrįžtame, kai pamirštame, kad esame vaikai. Todėl kreipkimės į Švč. M. Mariją, nes ji savo įsčiose saugojo Dievo Meilę – Jėzų.“ (SAK / Vatican News)
