Bombų paliktos duobės Krematorsko centre Bombų paliktos duobės Krematorsko centre 

S. Ševčukas. Karas yra didžiausia nuodėmė prieš Dievą ir žmogų

„Panašu, jog Kramatorsko ir Mykolajivo miestuose priešas sąmoningai nusitaikė į švietimo įstaigas, kad ukrainiečių vaikai ir jaunimas negalėtų mokytis gimtuosiuose miestuose“, – 177–osios Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dienos žinioje sakė didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas. Jis taip pat kalbėjo apie kritišką situaciją prie Zaporižios branduolinės elektrinės ir tai, ką reiškia žodis „taika“: šiandien juo dažnai manipuliuojama.

Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausiasis ganytojas minėjo įnirtingus mūšius palei fronto liniją, niekšingas raketines atakas, nutaikytas į miestus naktį, kai žmonės miega. Didžiausią nerimą Ukrainoje ir pasaulyje šiandien kelia padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje, kur priešas nuolat rengia įvairias provokacijas. Gali įvykti katastrofa, kuri turės skaudžių pasekmių ne tik Ukrainai, bet ir Europai bei visam pasauliui.

„Nepaisant karo baisybių, kviečiu jus visus mąstyti, svajoti, melstis ir kurti taiką. Nes karą galima ir reikia įveikti taika, Dievo taika. Bet kas yra taika? Šiandien šis žodis toks pat, kaip ir žodis „meilė“. Kartais juo taip manipuliuojama, kad jis nebetenka pirminės reikšmės“, – pažymėjo didysis arkivyskupas S. Ševčukas. 

Taika nepasiekiama vien laimint karą. Ji turi būti kuriama. Jei norime taikos, kiekvienas turi save ugdyti kaip taikos žmogų. Turime nugalėti ne vien karą pradėjusį priešą, bet ir patį karą.  Krikščionis, pridūrė didysis arkivyskupas S. Ševčukas, taikos turinį suvokia Šventojo Rašto šviesoje ir žino, kad tai nėra vien žmogiškų pastangų vaisius, vien socialinė ar politinė tikrovė. „Mums, krikščionims, taika yra pats Dievas“, – sakė ganytojas. Taika yra Dievo požymis ir gairė mūsų dvasiniame ir moraliniame gyvenime, mūsų santykiuose su Dievu, su kitu žmogumi, su pasauliu. Taika yra tobulumo ženklas: tobulumo santykiuose, tobulumo meilėje. Taika yra gyvenimo pilnatvė. Taika yra Dievo dovana ir Dievo palaiminimas.  

Tuo tarpu karas neretai pavergia žmogų: jis moka pradėti karą, bet nemoka jo užbaigti ir išsilaisvinti iš už karo slypinčios velniškos logikos, kuri yra visiška priešingybė tam, ką vadiname taika. 

Krikščionims taika yra Dievo planas žmogui: Kristus atėjo sutaikyti žmones su Dievu ir vieni su kitais, panaikinti pačias giliausias nesantaikos, neapykantos, nesusipratimų tarp žmonių priežastis. Todėl Evangelija negali būti atskirta nuo taikos siekio. Galima sakyti, kad Evangelija yra geroji naujiena apie taiką, kurią Kristus mums dovanoja. Mėginimai pateisinti karą yra iš tiesų velniški. 

„Karas visada yra taikos praradimas. Tai didžiausia nuodėmė prieš Dievą ir žmogų. Karas yra Dievo taikos plano paneigimas“, – kalbėjo didysis arkivyskupas S. Ševčukas, priminęs, kad popiežius Pranciškus yra pavadinęs karą šventvagyste. Pasak ukrainiečio ganytojo, turime svarstyti ir drauge įgyvendinti taiką, kurti ją ir taip pat ginti, kaip kad šiandien daro Ukrainos kariuomenė.   

Krikščionys turi aiškiai suvokti, kodėl turi būti taikos nešėjai ir kūrėjai Ukrainoje ar šiuolaikiniame pasaulyje, tęsė jis, primindamas tądien pagal Julijaus kalendorių švęstą Viešpaties Jėzaus Kristaus atsimainymo šventę: Viešpats Mozės ir Elijo draugijoje savo mokiniams parodė savo dieviškumą, persmelkusį jo žmogiškąjį kūną. Tai matydamas apaštalas Petras ištarė, kad gera ten būti. Iš tiesų, žmogui gera būti ten, kur yra Dievas: ten išsipildo jo troškimai, ateina ramybės pilnatvė. (RK / VaticanNews)

 

2022 rugpjūčio 20, 16:01