Kaip kalbėti apie Jėzų dabartinio pasaulio žmonėms?
Leidyklos Bolis Edizioni 155 p. veikalas susideda iš dvylikos skyrių ir trijų įvadinių apžvalgų – popiežiaus pratarmės, Taizé bendruomenės prioro br. Aloyzo liudijimo ir autorių, kurių vienas – M. Roncalli – Susirinkimą pradėjusio popiežiaus šv. Jono XXIII – giminaitis, įžanga.
Veikalo skyriuose pasakojama apie Susirinkimo sušaukimo aplinkybes ir eigą, didžiausias dėmesys skirtas popiežiaus Jono XXIII mokymui per pirmąją Susirinkimo sesiją, kurią uždaręs jis netrukus mirė, taip pat paminėtas susirinkimą pratęsusio ir po dar trijų sesijų jį užbaigusio naujojo popiežiaus šv. Pauliaus VI vaidmuo.
„Be Jono XXIII Susirinkimas nebūtų įvykęs, be Pauliaus VI jis nebūtų buvęs pratęstas“, – taip pavadintas paskutinis veikalo skyrius. Knygos pabaigoje taip pat pateiktos kelios schemos, atskleidžiančios Bažnyčios visuotinių susirinkimų istoriją, Antrojo Vatikano Susirinkimo dalyvius, pagrindinius veikėjus, dokumentus ir šį Susirinkimą per meno kūrinius.
Pasak Pranciškaus, Vatikano II Susirinkimas buvo malonės įvykis Bažnyčiai ir pasauliui, iš šio įvykio daug gavome, bet jo vaisiai nesibaigė, dar daugiau – jis nebuvo iki galo suprastas, išgyventas ir įgyvendintas, rašo pratarmėje Pranciškus. Anot jo, naujas veikalas suteikia galimybę geriau įveikti sinodinį kelią, kurį sudaro įsiklausymas, įsitraukimas ir gebėjimas atsiverti Dvasios veikimui – turime leisti, kad ji mus vestų, pažymi Romos vyskupas. Visko centre turi būti evangelizacija. Šį Susirinkimą įkvėpė būtent poreikis naujais žodžiais liudyti ir skelbti Jėzų, jo mirtį ir prisikėlimą, jo buvimą tarp mūsų. Pasaulis tolo nuo krikščionybės ir liudijo ne tiek priešiškumą, kiek abejingumą. Susirinkimas ir užgimė iš tokio poreikio, tokio klausimo: kaip kalbėti apie Jėzų dabartinio pasaulio žmonėms? Sekti šio Susirinkimo istoriją ir eiti atvira ir laisva širdimi sinodiniu keliu, kad perduotume kitiems Dievo švelnumą ir artumą yra būdas, kuriuo išmokstame nenusivilti ir atstumti bet kokią pagundą pasikliauti savimi, kad užleistume vietą jam – Viešpačiui Jėzui, patikino Pranciškus.
Knyga parašyta paprastu stiliumi, ji lengvai skaitosi, savo liudijime rašo Taizé prioras br. Aloyzas, prisiminęs, kad abu veikalo autoriai yra artimi Taizé bendruomenei, kaip buvo ir popiežius Jonas XXIII. Pasak prioro, veikalas nėra nei Jono XXIII biografija, nei viso Susirinkimo istorija, o įtikinamas pasakojimas, patraukli rekonstrukcija to, kaip Šventoji Dvasia į vieno žmogaus širdį įdėjo ir sukonkretino kai kurias intuicijas, paskatinusias Bažnyčios atsinaujinimą ir permainas. Br. Aloyzas yra įsitikinęs, kad nuo Jono XXIII sužadinto Susirinkimo iki Pranciškaus ugdomo sinodalumo yra nusidriekusi tęstinumo gija. Knyga yra ne tik istorinis žvilgsnis į Susirinkimą, bet ir indėlis į sinodinį kelią. (SAK / Vatican News)
