Kirgizijos sostinėje bus statoma katalikų katedra
Būsimo pastato dokumentacija yra parengta, taip pat jau įsigytas sklypas statybai. Projektuotojams buvo iškelta užduotis, kad būsimoji bažnyčia atitiktų katalikiškos sakralinės architektūros tradicijas, bet kartu gerai įsilietų į bendrą miesto architektūrą. Visą kompleksą sudarys bažnyčia ir administracinės patalpos.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Kirgizijos apaštališkosios administracijos vadovas, amerikietis jėzuitas kun. Anthony Jamesas Corcoranas pasakojo, kad kertinį akmenį katedros statybai pašventino popiežius Pranciškus, susitikęs su Kirgizijos katalikų delegacija per vizitą Kazachstane.
Pirmieji katalikai dabartinės Kirgizijos teritorijoje pasirodė jau XIII amžiuje, tačiau tikroji vietinės katalikų bendruomenės istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai į šią teritoriją, prijungtą prie Rusijos imperijos, atvyko arba buvo rusų valdžios prievarta perkelti tikintieji iš rusų valdytos vidurio ir rytų Europos dalies. Taip pat ir sovietų laikais tuometinės sovietinės respublikos sostinėje Frunzėje, dabartiniame Biškeke, veikė oficialiai įregistruota katalikų bendruomenė, turinti beveik penkis šimtus narių. Šiandien Kirgizijoje yra apie du tūkstančius katalikų. 1991 m. Jonas Paulius II įsteigė Kazachstano ir Vidurinės Azijos apaštališkąją administraciją, kuriai priklausė ir Kirgizija. 1997 m. Kirgizija nuo jos buvo atskirta ir tapo misija sui iuris, kuri 2006 m. buvo pertvarkyta į Kirgizijos apaštališkąją administraciją. Nuo 2017 m. jai vadovauja kun. Anthony Jamesas Corcoranas SJ. (jm / Vatican News)
