Penktadienį prasideda antroji popiežiaus vizito Vengrijoje dalis
Vengrijos vyskupų konferencijos primininkas vyskupas Andresas Veresas artėjant popiežiaus vizitui Vatikano radijui duotame interviu sakė, kad nuo pat dienos, kai buvo oficialiai paskelbta apie kelionę, visose Vengrijos Bažnyčiose per kiekvienas Mišias buvo meldžiamasi, kad ši Šventojo Tėvo piligrimystė duotų gausių dvasinių vaisių. Vengrai su vizitu sieja didelius lūkesčius ir nori išgirsti popiežiaus padrąsinimą dabartiniame savo šalies visuomenės ir Europos pokyčių kontekste.
„Šiuo metu Vengrijoje turime daug pabėgėlių iš Ukrainos, – kalbėjo vyskupas. – Kai kurie Vengrijoje ilgai neužsibūna, vyksta į Vokietiją ar kitas Vakarų Europos šalis. Tačiau daug šeimų pasilieka čia, ypač motinos su vaikais. Stengiamės padėti gauti būstą, darbą, o vaikams užtikrinti mokymąsi. Žinoma, taip pat aukojame Ukrainai daug kasdieniam gyvenimui būtinų daiktų.“ Vyskupas sakė, kad, kaip kitose Europos šalyse, panašiai ir Vengrijoje, Bažnyčia yra susirūpinusi visuomenės gyvenime vykstančiais procesais, mažėjančia pagarba gyvybei, nepakankama pagarba kūrinijai, jaunimo nutolimu nuo tikinčiųjų bendruomenės. Dėl to ir laukiama popiežiaus padrąsinimo ir patarimų, kurių dabartiniame kontekste labai reikia.
Jau priartėjusiai popiežiaus kelionei į Vengriją buvo skirta Romoje vykusi spaudos konferencija, per kurią kalbėjo Estergomo katedros parapijos administratorius ir katalikiškų laidų per Vengrijos televiziją koordinatorius kunigas Csaba Törökas. Pasak jo, oficialus šio vizito motto – „Kristus yra mūsų ateitis“ – labai gerai atspindi tai, kas Bažnyčiai Vengrijoje šiuo metu yra svarbiausia. „Vengrijos Bažnyčiai kelia nerimą dabartiniai socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, tradicinio religingumo nykimas, todėl jai reikia padrąsinimo, reikia žinios, kuri padėtų jai eiti į ateitį. Kaip atsinaujinti? Ko siekti? Kaip parodyti, kad Kristus ir tikėjimas yra kelias į mūsų šalies ateitį. Pagrindinis šio vizito žodis yra ateitis, o mūsų ateitis yra Kristus“, – kalbėjo kunigas Csaba Törökas.
Per spaudos konferenciją buvo klausiama apie patriarcho Kirilo ar jo atstovo dalyvavimo kuriame nors popiežiaus vizito įvykyje Budapešte galimybę. Kunigas priminė panašius svarstymus prieš beveik tris dešimtmečius, kai 1996 m. Vengrijoje lankėsi Jonas Paulius II. Tuo metu buvo kalbama apie galimą popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimą su tuometiniu Maskvos patriarchu Aleksijumi II Panonhalmos benediktinų abatijoje. Vengrijos Bažnyčia stengėsi būti tiltas tarp ortodoksų ir katalikų. Aną kartą susitikimas neįvyko. Dabartiniame kontekste toks susitikimas dar mažiau tikėtinas ir iš tiesų netgi apie tai nėra kalbos.
Kita opi tema – Vengrijos valstybės ir joje gyvenančios katalikų bendruomenės laikysena migrantų, kirtusių arba mėginančių kirsti pietinę valstybės sieną klausimu. Šiuo klausimu Bažnyčia tyli, tačiau stengiasi veikti per savo labdaros organizacijas. „Bažnyčios labdaros institucijos stengiasi rasti mažąsias duris, jei negalima įeiti pro didžiąsias“, – sakė kunigas ir prisipažino, kad taip elgtis ją verčia finansinė priklausomybė nuo valstybės. Katalikų mokyklas, ligonines, kitas institucijas ir net vyskupijas finansuoja valstybė. „Vengrijos Bažnyčia vyskupų ir vyskupų konferencijos lygmeniu laikosi vyriausybės nurodymų ir stengiasi prisitaikyti prie situacijos. Tačiau jei kalbėtume apie Bažnyčią kaip tikinčiųjų bendruomenę, yra daug iniciatyvų, kuriomis bandoma duoti evangelinį atsaką į susidariusią situaciją“, – sakė kunigas, primindamas, kad katalikiškos organizacijos daug nuveikė padėdama pabėgėliams Vengrijos pasienyje su Serbija. (jm / Vatican News)
