P. Ruffini: katalikų žiniasklaidai reikia „pranašiško bendrystės žvilgsnio“

Trečiadienį Baltimorėje prasidėjo kasmetinė katalikiškos žiniasklaidos konferencija, kurioje keli šimtai žurnalistų, socialinės žiniasklaidos redaktorių susirinko pasidalinti idėjomis apie katalikams skirtos žiniasklaidos ateitį. Konferencija vyko gyvai, kai kurie dalyviai prisijungė nuotoliniu būdu.

Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos prefektas Paolo Ruffini pasveikino susirinkusius žiniasklaidos profesionalus. Sekminės ar Babelis? Savo kalboje Paolo Ruffini priminė, kad konferencija vyko praėjus vos keliolikai dienų po Sekminių iškilmės – įvykio, kuris nutraukė baimės grandines, sukausčiusias mokinius po Jėzaus mirties, ir suteikė jiems Šventosios Dvasios galią skelbti pasauliui jo Prisikėlimą. Tačiau, pastebėjo P. Ruffini, mūsų amžius kartais atrodo panašesnis į sumaištį, kilusią po Babelio bokšto sunaikinimo, kaip pasakojama Pradžios knygoje. „Atrodo, kad visi vienas kitą neteisingai supranta, o paskui skundžiasi, kad buvo nesuprasti“, – sakė jis.

Komunikacijos dikasterijos prefektas ragino katalikiškos žiniasklaidos profesionalus prisiminti, kad Bažnyčios komunikacija gimė atsiliepiant į Prisikėlusio Kristaus kvietimą. „Jei pažvelgsime į lotynišką termino „komunikacija“ šaknį, galime pastebėti, kad jis jungia du kitus žodžius: cum – „kartu” ir munus – „dovana, funkcija”, – sakė P. Ruffini. – „Tai mums sako, kad bendravimas visų pirma yra abipusė mūsų dovana, kylanti iš santykių, kuriuos užmezgame vienas su kitu.“

Jis pridūrė, kad meilė ir užuojauta buvo universali kalba, dėl kurios pirmieji krikščionys tapo visiems atpažįstami ir dėl kurių jų žvilgsnis į pasaulį buvo toks skirtingas ir patrauklus kitiems, kad įspaudė jame neištrinamą ženklą. „Ankstyvieji krikščionys buvo vienos širdies ir vienos sielos, – sakė Paolo Ruffini, – todėl jų bendrystė taip pat sustiprino jų bendravimą, įsišaknijusį Dieve.“

Prefektas pažymėjo, kad geriausia žurnalistika neturi nieko bendra su produkto pardavimu, veikiau tai pasiūlymas žmonėms užmegzti santykius ir galimybė susitikti su žmonėmis ir jų unikaliomis ir malonių kupinomis istorijomis. „Bendrauti Bažnyčioje reiškia atstatyti mūsų bendrystę, liudyti, kad esame viena.“

Paolo Ruffini atkreipė dėmesį į dikasterijos neseniai išleistus pamąstymus apie dalyvavimą socialiniuose tinkluose. Dokumentas siūlo teologinį ir pastoracinį apmąstymą, kuris padėtų naudotis socialinėmis medijomis Bažnyčioje.

Baigdamas kreipimąsi komunikacijos dikasterijos prefektas pakvietė katalikiškosios žiniasklaidos profesionalus žvelgti anapus technologinių aspektų ir į rinką orientuoto siekio. „Mums reikia nuolankaus ir kantraus kūrybiškumo tų, kurie ieško ne vienos akimirkos fejerverkų, o ištikimų santykių, įkvėptų mus vienijančios Dvasios“, – sakė prefektas, apibendrindamas, kad tikslas, kurio turi siekti katalikiška komunikacija, yra bendrystė.

(DŽ/Vatican News)