M. Consolandi: „Taip“ vienuoliškam pašaukimui ištariau per PJD
„PJD radau draugiškumą, kurio iki tol niekada nejaučiau: jaunos ir entuziastingos Bažnyčios patirtis ir saleziečių charizma, kurios dar nepažinojau, leido pasijusti kaip namie. Tarsi išorėje, konkrečioje tikrovėje radau tai, ką mano širdis visada jautė. Tada ir supratau, dėl ko turiu gyventi.“ Sesuo Michela Consolandi pasakoja apie vienuolinį pašaukimą, aplankiusį per Pasaulio jaunimo dienas Madride 2011 m., kuris po šešerių metų atvedė ją į šv. Jono Bosko įkurtą vienuoliją – Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų kongregaciją.
2011 m. rugpjūčio mėn. Michelai sukako 20 metų; kišenėje – buhalterės diplomas, širdyje - daug klausimų. Ji stojo į religijos mokslus, tačiau nesijautė tvirtai. „Man nebuvo lengva, jaučiau nerimą rinkdamasi kelią“, – prisimena vienuolė.
Tą vasarą ji nusprendžia vykti į PJD Madride su 5 draugais iš savo parapijos. Tačiau Kremonos vyskupijos organizuotame lėktuve vietos pritrūko, todėl per šeimos draugą ji atsidūrė grupėje su maždaug šimtu saleziečių jaunimo judėjimo narių. „Nieko nepažinojau, bet išvykau su jais. Autobuse iš Milano į Madridą iškart pasijutau kaip namie tarp daugybės entuziastingų jaunų žmonių ir lydėjusių vienuolių. Mane sužavėjo jų gyvenimo pagal Evangeliją būdas, džiaugsmas ir šeimyniška dvasia, gebėjimas būti su jaunais žmonėmis giliai, paprastai ir pozityviai. Įsižiebė kibirkštis, kurios niekada nepamiršau.“
Grįžusi namo, baiginėdama ekonomikos studijas, Michela pradėjo lankytis pas salezietes ir ruoštis vienuoliniam keliui, o šių metų rugsėjo 10 d. ji duos amžinuosius įžadus.
Šią vasarą sesuo Michela vėl grįš į Pasaulio jaunimo dienas Lisabonoje, šįkart lydėdama maždaug penkiolika jaunuolių iš Italijos Brešijos Šv. Jono Bosko parapijos, kuriai ji šiuo metu talkina. „Vykstu į Lisaboną, – sako sesuo Michela, – kupina dėkingumo už nueitą kelionę. Kelionė, prasidėjusi per vienas PJD ir kuri keistai vainikuojama per kitas, kurioje dalyvausiu likus kelioms savaitėms iki galutinio „Taip“ vienuoliškam gyvenimui. Norėčiau parodyti charizmos, kuri mane sužavėjo, grožį, ir padėti kitiems išgyventi patirtį, kuri tikrai pakeitė mano gyvenimą.“
(DŽ/Avvenire)
