Vatikane pratęsti pokalbiai apie Vokietijos Sinodinį kelią
Per susitikimą pratęsti pokalbiai apie Bažnyčios Vokietijoje Sinodinį kelią, pradėti 2022 m. lapkritį per Vokietijos vyskupų vizitą Romoje Ad limina apostolorum. Tą kartą abi pusės nutarė pagilinti ypač dėl Sinodinio kelio iškilusius teologinius ir teisinius klausimus, sukėlusius kontroversijų Vokietijoje, Vatikane ir visuotinėje Bažnyčioje.
Lapkričio 18 d. įvykusiame 62 Vokietijos vyskupų ir kai kurių Romos kurijos vadovų susitikime dalyvavęs kardinolas P. Parolinas, Valstybės sekretorius, išsakė susirūpinimą, jog Bažnyčios Vokietijoje Sinodiniam keliui gresia pavojus tapti „Bažnyčios reforma, o ne reformomis Bažnyčioje“. Nuogąstavimus dėl Sinodinio kelio metodikos, turinio ir pasiūlymų išsakė Tikėjimo mokymo ir Vyskupų dikasterijų prefektai. Jie ragino vokiečių prašymus įtraukti į visuotinės Bažnyčios Sinodo eigą. Visi, tiek Vokietijos, tiek Vatikano vyskupai patikino, kad jie keliauja kartu su visa šventąja Dievo tauta, net jei išryškėja skirtingos pozicijos. Lapkritį vykusio susitikimo dalyviai, atmetę siūlymą taikyti moratoriumą Bažnyčios Vokietijoje Sinodiniam keliui, sutarė tęsti pokalbius, kurių pirmasis ir įvyko liepos 26 d. Vatikane.
Kovo mėnesį įvyko penktasis ir ligi šiol paskutinis Bažnyčios Vokietijoje Sinodinio kelio susitikimas. Sinodinio kelio komitetui pavesta parengti siūlymų projektą pagal Sinodinio kelio išvadas, taip pat persvarstyti kai kurias temas, dėl kurių susitikimuose galutinai nesutarta. Pirmasis komiteto, kurį sudaro 74 nariai, posėdis įvyks lapkričio viduryje. Bene svarbiausias komiteto uždavinys: parengti Sinodinės tarybos steigimą.
Kaip žinia, Romos kurijos atstovai labai aiškiai išsakė priešišką nusistatymą dėl Sinodinės tarybos ir kitų institucinių sinodinių struktūrų steigimo visais Bažnyčios Vokietijoje lygmenimis. Nors Vokietijos Sinodinio kelio tekstuose patikinta, kad Sinodinės tarybos sprendimai neįpareigotų vyskupų, Romos kurijos atstovai pažymėjo, kad tai kelia pavojų vyskupų tarnystei. Sausio mėnesį trys Romos kurijos kardinolai P. Parolinas, L. Ladaria ir Marcas Ouellet laiške vyskupui Georgui Bätzingui, Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkui, pažymėjo, kad nei Sinodinis kelias, nei jo įsteigtos institucijos, nei vyskupų konferencija neturi kompetencijos steigti Sinodinę tarybą nacionaliniu, vyskupijos ar parapijos lygiu.
Sinodinis kelias Vokietijoje vadovaujasi įsitikinimu, jog būtina plėtoti sinodines struktūras, sinodinę bendrystę, ugdyti kritinio mąstymo gebėjimą ir puoselėti bendras sutarimo paieškas.
Bažnyčios Vokietijoje Sinodinio kelio komitetą sudaro visų 27 vyskupijų vyskupai, 27 Vokietijos katalikų centro komiteto nariai ir 20 Sinodinio susitikimo išrinktų narių. Komitetui, kaip ir Sinodiniam keliui, vadovauja vyskupas G. Bätzingas, Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas, ir Irme Stetter-Karp, Vokietijos katalikų centrinio komiteto pirmininkė. (SAK/Vatican News)
